Stovėjau eilėje prie kasos su krepšeliu, pilnu „sveikų” produktų. Chia sėklos, baltymų batonėliai, avokadų aliejus, probiotinis gėrimas už devynis eurus. Jaučiausi kaip atsakingas suaugęs žmogus, kuris rūpinasi sveikata.
Tada priėjo pažįstama – dietologė iš poliklinikos. Pažvelgė į mano pirkinius ir nusišypsojo: „Gali išimti pusę to, ką sumetei. Už tuos pačius pinigus gausi daugiau maistinių medžiagų iš paprastų produktų.” Pagalvojau – provokuoja. Bet ji buvo rimta.
„Tavo žarnynas neskaito etikečių”
Pakvietė kavos ir paaiškino tai, ko niekas nesako reklamose: „Tavo žarnynas neskaito etikečių. Jam nerūpi, ar jogurtas kainuoja du eurus ar aštuonis. Jam rūpi, kas viduje.”
Jos žodžiais, probiotinių gėrimų už dešimt eurų sudėtis dažnai prastesnė nei paprasto natūralaus jogurto už pusantro. Skirtumas – tik pakuotė ir rinkodara.
„Kai matai užrašą „super”, „detox” ar „natūralus” – tai ne medicininiai terminai. Tai reklama. Niekas jų nereglamentuoja”, – sakė ji.
Ir tada išvardijo produktus, kurie kainuoja centus, bet daro daugiau nei bet koks „sveikatingumo” produktas.
Penki produktai, kurie turėtų būti kiekvienuose namuose
Dietologė ištraukė telefono užrašus ir parodė sąrašą, kurį duoda pacientams:
Natūralus jogurtas arba kefyras – tikri probiotikai, ne reklaminiai. Rinkitės be priedų, be cukraus, be vaisių skonio. Kainuoja mažiau nei du eurai už litrą.
Avižiniai dribsniai – ne tie greitojo paruošimo, o paprasti, kuriuos reikia virti. Tirpi skaidula maitina žarnyno bakterijas geriau nei bet koks papildas.
Kopūstai – skaidula, vitaminas C, beveik nieko nekainuoja. Rauginti dar geriau – fermentacija sukuria natūralius probiotikus.
Ankštinės daržovės – lęšiai, pupelės, žirniai. Baltymai, skaidula, geležis. Kilogramas džiovintų lęšių kainuoja tiek, kiek vienas baltymų batonėlis.
Kiaušiniai – pilnavertis baltymas, vitaminai, mineralai. Dešimt kiaušinių kainuoja mažiau nei vienas „super maisto” užkandis.
Ką pakeisti – ir kiek sutaupyti
Dietologė pasiūlė konkrečius pakeitimus, kurie man atrodė beveik absurdiški savo paprastumu:
Vietoj baltymų batonėlių – naminiai avižų, riešutų ir džiovintų vaisių rutuliukai. Pasidarai dešimt už tą pačią kainą kaip vienas batonėlis parduotuvėje.
Vietoj augalinio pieno už keturis eurus – naminis avižų pienas. Užpili avižas vandeniu, sumaišai blenderiu, nukosi. Kaina – centai.
Vietoj omega-3 kapsulių – konservuota riebesnė žuvis. Skumbrė, sardinos, silkė. Tos pačios riebalų rūgštys, bet kartu ir baltymai, ir vitaminas D.
Vietoj aromatizuoto probiotinio gėrimo – paprastas jogurtas su šviežiais vaisiais. Daugiau bakterijų, mažiau cukraus, trečdalis kainos.
„Žmonės moka už pakuotę ir pažadą, ne už maistines medžiagas”, – sakė ji.
Kaip skaityti etiketes ir neapsigauti
Dietologė išmokė tris taisykles, kurias dabar naudoju kiekvieną kartą parduotuvėje:
Pirma – žiūrėk ingredientų sąrašą, ne priekinę etiketę. Kuo trumpesnis sąrašas ir kuo daugiau pažįstamų žodžių – tuo geriau.
Antra – lygink kainą už 100 gramų, ne už pakuotę. Mažos pakuotės su gražiomis etiketėmis dažnai kainuoja tris kartus daugiau.
Trečia – saugokis žodžių „natūralus”, „super”, „be GMO”, „detox”. Tai rinkodaros terminai, ne kokybės garantija.
„Grikiai neturi gražios pakuotės, bet turi daugiau maistinių medžiagų nei daugelis „super maisto” produktų”, – pridūrė ji.
Savaitinis sąrašas, kuris tinka kiekvienam biudžetui
Paprašiau konkretumo – ką pirkti, kad užtektų savaitei ir nesugriautų biudžeto. Ji parodė savo šeimos tipinį sąrašą:
Sezoninės daržovės (kas pigu tą savaitę), bulvės, svogūnai, morkos. Avižos arba grikiai. Džiovinti arba konservuoti ankštiniai (lęšiai, pupelės). Kiaušiniai – dešimt vienetų. Natūralus jogurtas – litras. Šaldyta žuvis arba vištiena. Obuoliai arba kiti sezoniniai vaisiai. Aliejus – paprastas saulėgrąžų. Ir viena mažytė tamsaus šokolado plytelė – „nes gyvenimas turi būti ir malonus”.
„Tai padengia visus makro ir mikroelementus. Visa kita – prabanga, ne būtinybė”, – sakė ji.
Trys triukai, kurie padaro pigų maistą maistingesnį
Prieš atsisveikindama, dietologė pasidalijo trimis gudrybėmis:
Pupeles ir lęšius mirkyk prieš verdant. Sumažėja antimaistinių medžiagų, geriau pasisavinama geležis, greičiau išverda.
Virtas bulves atšaldyk prieš valgant. Atšaldymas sukuria „atsparų krakmolą”, kuris maitina žarnyno bakterijas kaip skaidula.
Prie augalinės geležies pridėk vitamino C. Lašas citrinos ant lęšių sriubos arba gabalėlis obuolio prie grikių – ir geležis pasisavinama dvigubai geriau.
„Tai ne magija, tai biochemija. Ir ji veikia visiems vienodai – turtingiems ir taupantiems”, – baigė ji.
Dabar mano pirkinių krepšelis atrodo kitaip. Mažiau blizgančių pakuočių, daugiau paprastų produktų. Ir kas mėnesį lieka pinigų, kuriuos anksčiau atiduodavau už pažadus ant etikečių.
