Atsikėlimas ryte tapo sunkesnis. Vakarai – trumpesni, nes energija baigiasi anksčiau. Sporto salėje atsigaunu lėčiau nei prieš dešimt metų. Ir nuolat tas jausmas, kad kažko trūksta.
„Tai ne tik psichologija”, – pasakė gydytojas, kai pagaliau nusprendžiau pasitikrinti. „Tai fiziologija. Jūsų organizmas tikrai keičiasi.”
Kas nutinka po keturiasdešimties
Mitochondrijos – ląstelių energetinės jėgainės – pradeda dirbti mažiau efektyviai. Jų skaičius mažėja, funkcija silpnėja. Organizmas gamina mažiau ATP – molekulės, kuri yra tiesioginis energijos šaltinis kiekvienai ląstelei.
Hormonų lygiai keičiasi. Testosteronas vyrams, estrogenai moterims – visi pradeda kristi. Augimo hormonas, kuris jaunystėje padėjo atsistatyti po krūvių, dabar gamina vos trečdalį to, ką gamino dvidešimtmečiui.
„Tai ne liga”, – paaiškino gydytojas. „Tai normalus procesas. Bet galima jį sulėtinti arba pagreitinti – priklausomai nuo to, ką darote.”
Keturi dalykai, kurie greitina senėjimą
Lėtinis stresas. Kortizolis – streso hormonas – tiesiogiai veikia ląstelių atsinaujinimą. Kuo daugiau streso, tuo greičiau „dėvisi” organizmas.
Miego trūkumas. Per naktį vyksta regeneracija. Jei miegate šešias valandas vietoj aštuonių, organizmas tiesiog nespėja atsistatyti.
Nejudėjimas. Raumenys po 40-ies nyksta maždaug 3–8 procentais per dešimtmetį. Jei neduodate jiems krūvio – nyksta dar greičiau.
Mityba. Cukrus, perdirbti produktai, alkoholis – visa tai didina oksidacinį stresą ir greitina ląstelių senėjimą.
Ką galima pakeisti
Gydytojas nedavė jokių stebuklingų receptų. Davė sąrašą, kurio laikausi jau pusmetį:
Miegas – ne mažiau septynių valandų. Ne „kai pavyks”, o kaip prioritetas.
Jėgos treniruotės – bent du kartus per savaitę. Raumenys po 40-ies nereaguoja į kardio taip, kaip tikimės. Jiems reikia svorio.
Baltymai – gramas kiekvienam kūno svorio kilogramui. Kai metabolizmas lėtėja, baltymų poreikis didėja, ne mažėja.
Stresas – ne „išvengti”, o valdyti. Meditacija, gamta, hobiai – kas veikia, tas tinka.
Po šešių mėnesių
Energija negrįžo į trisdešimties lygį. Bet pabudimas tapo lengvesnis. Dienos – ilgesnės. Ir tas jausmas, kad „kažko trūksta”, pasitraukė.
Gydytojas buvo teisus: organizmas tikrai keičiasi. Bet kaip jis keičiasi – iš dalies priklauso nuo mūsų.
