Kai tėvai pasakė, kad nebepajėgia mokėti šildymo sąskaitų, pagalvojau – na, reikia renovuoti. Kaip sunku gali būti? Apšiltini sienas, pakeiti langus, įdedi šilumos siurblį. Visi taip daro.
Po dvejų metų ir 47 000 eurų galiu pasakyti: viskas sudėtingiau, nei atrodo iš šono. Bet ir rezultatai geresni, nei tikėjausi.
Pradinė situacija
Namas statytas 1987-aisiais. Klasikinis sovietinis projektas: silikatinės plytos, dvigubi mediniai langai, šiferio stogas, dujinis katilas rūsyje. 120 kvadratų, du aukštai.
Energetinė klasė prieš renovaciją – F. Šildymo sąskaitos žiemą siekdavo 350–400 eurų per mėnesį. Tėvai pensininkai. Pusė pensijos – šildymui. Kambariuose – 17–18 laipsnių, nes daugiau neįpirkti.
Žinojau, kad reikia kažką daryti. Nežinojau, nuo ko pradėti.
Pirmas žingsnis: suprasti, ką turi
Prieš planuojant renovaciją, reikėjo išsiaiškinti, kas blogai. Ne „viskas blogai” – o konkrečiai, skaičiais.
Užsakiau energetinio efektyvumo įvertinimą. Ekspertas apžiūrėjo namą, padarė termovizijos nuotraukas, paskaičiavo, kur dingsta šiluma.
Rezultatai nustebino. Maniau, kad didžiausia problema – langai. Pasirodo, langai – tik 15 proc. šilumos nuostolių. Sienos – 35 proc. Stogas – 25 proc. Pamatai ir grindys – 15 proc. Ventilacija – 10 proc.
Jei būčiau tiesiog pakeitęs langus, kaip planavau iš pradžių, būčiau išsprendęs šeštadalį problemos. Ir būčiau galvojęs, kodėl vis dar šalta.
Biudžeto realybė
Turėjau 30 000 eurų. Atrodė daug. Nepakako.
Pirminė sąmata: sienos – 18 000 €, stogas – 12 000 €, langai – 8 000 €, šilumos siurblys – 9 000 €, ventilacija su rekuperacija – 6 000 €. Suma – 53 000 €.
Reikėjo rinktis. Ką daryti pirmiausia? Ką atidėti? Kaip gauti maksimalų efektą su ribotu biudžetu?
Čia pravertė ekspertų rekomendacijos. Prioritetai: pirma – sienos ir stogas (didžiausi nuostoliai), antra – šilumos siurblys (pigesnė energija), trečia – langai ir ventilacija (galima atidėti etapui nr. 2).
Ką padariau iš karto
Sienas apšiltinau 15 cm akmens vatos. Stogą – 30 cm. Tai kainavo 28 000 eurų su darbais. Liko 2 000 – per mažai bet kam rimtam.
Paėmiau paskolą dar 15 000 €. Įrengiau žemės–vandens šilumos siurblį. Senąjį dujinį katilą palikau kaip rezervą.
Langus ir ventiliaciją atidėjau. Seni langai liko, tik sutankinau tarpus ir pakeitžiau tarpines. Ne idealu, bet laikinai veikia.
Bendros investicijos pirmam etapui: 43 000 €. Dar 4 000 € kitais metais – rekuperacinė ventiliacija. Iš viso – 47 000 €.
Rezultatai po pirmos žiemos
Nauja energetinė klasė – C. Ne A, ne B – bet nuo F iki C yra milžiniškas šuolis.
Šildymo sąskaitos: vietoj 350–400 eurų – apie 90–120 eurų per mėnesį. Sutaupymas – maždaug 250 eurų kas mėnesį žiemą.
Temperatūra namuose: stabili 21–22 laipsniai, nereikia sukti termostato, nereikia rinktis tarp šilumos ir pinigų.
Tėvų reakcija: mama pirmą kartą per dešimtmetį žiemą vaikšto namuose be vilnonio megztinio.
Atsipirkimo matematika
Investicija – 47 000 €. Metinis sutaupymas šildymui – apie 2 000 €. Paprastas atsipirkimas – 23 metai.
Skamba ilgai? Taip, bet tai ne visa istorija.
Pirma: energijos kainos kyla. Prieš penkerius metus dujos kainavo perpus pigiau. Po penkerių metų – kas žino? Kuo brangesnė energija, tuo greičiau atsiperka investicija.
Antra: namo vertė pakilo. Prieš renovaciją toks namas rajone parduodamas už 80 000–90 000 €. Po renovacijos – 130 000–140 000 €. Investicija padidino turto vertę daugiau, nei kainavo pati.
Trečia: gyvenimo kokybė neturi kainos. Kiek verta, kad tėvai nebešąla? Kiek verta, kad nesijaudini dėl jų kiekvieną žiemą?
Klaidos, kurias padariau
Per vėlai pagalvojau apie ventiliaciją. Apšiltinus namą, jis tapo sandarus. Gerai šilumai, blogai orui. Pirmą žiemą langai rasojo, kampuose atsirado pelėsis. Rekuperaciją reikėjo daryti kartu su apšiltinimu, ne po metų.
Pasirinkau pigiausią pasiūlymą sienoms. Sutaupiau 3 000 €. Darbo kokybė – prasta. Vietomis apdaila jau trūkinėja, reikės taisyti. Pigiai – brangu.
Nesiderėjau dėl šilumos siurblio. Priėmiau pirmą kainos pasiūlymą. Vėliau sužinojau, kad konkurentai siūlė 15 proc. pigiau. Du tūkstančiai, kuriuos galėjau sutaupyti.
Nepanaudojau visų lengvatų. Tuo metu buvo valstybės kompensacijos renovacijai. Sužinojau per vėlai, kai darbai jau vyko. Praradau gal 5 000 €.
Patarimai tiems, kurie planuoja
Pradėkite nuo audito. Ne nuo rangovo, ne nuo sąmatos – nuo energetinio įvertinimo. Supraskite, kur dingsta šiluma, ir spręskite didžiausias problemas pirmiausia.
Planuokite etapais. Nebūtina visko padaryti iš karto. Bet planuokite visumą – kad antras etapas logiškai tęstų pirmą.
Skaičiuokite ilgalaikiai. Renovacija – ne išlaidos, o investicija. Žiūrėkite ne tik į atsipirkimą, bet ir į turto vertę, gyvenimo kokybę, apsaugą nuo kylančių kainų.
Rinkitės kokybę. Pigiausias pasiūlymas retai būna geriausias. Renovacija daroma kartą per 30–50 metų. Verta daryti gerai.
Ieškokite finansavimo. Paskolos, lengvatos, kompensacijos – galimybių yra. Reikia tik pasidomėti ir laiku kreiptis.
Dabar
Praėjo treji metai. Tėvai gyvena šiltame name. Aš nebesijaudinu dėl jų kiekvieną žiemą. Paskola mokama, bet sutaupytos šildymo lėšos padengia didžiąją dalį įmokų.
Šį rudenį planuoju antrą etapą – pagaliau pakeisti langus. Dar maždaug 8 000 €. Po to – gal saulės elektrinė ant to naujo stogo.
Renovacija nesibaigė. Bet sunkiausia dalis – praeityje.
Ir kai matau, kaip mama žiemą vaikšto namuose basomis, žinau – buvo verta.
