Kiekvienas išmestas išmanusis telefonas slepia daugiau nei prisiminimai ir senos nuotraukos. Elektronikos atliekose slypi tikri taurieji metalai, kuriuos iki šiol buvo galima išgauti tik sudėtingais pramoniniais procesais. Dabar situacija keičiasi.

Tarptautinė mokslininkų komanda paskelbė apie metodą, kuris žada iš esmės pakeisti elektronikos perdirbimo pramonę. Naujas būdas leidžia efektyviai atgauti vertingus metalus iš senosios elektronikos nenaudojant aukštos temperatūros krosnių ar pavojingų rūgščių. Ir svarbiausia — procesas vyksta įprastomis sąlygomis, kokias turime kambaryje.

Kaip pavyko pasiekti tokį efektyvumą

Tyrėjai sukūrė vandeninį tirpalą, kurio sudėtyje yra du pagrindiniai komponentai: kalio peroksimonosulfatas ir kalio chloridas. Šis derinys veikia kaip galinga oksidacinė sistema, kuri paverčia kietus metalus tirpiais junginiais.

Įdomiausia tai, kad pats procesas paspartina save. Kai tirpalas patenka ant plokštės paviršiaus, jame esantys aukso ir paladžio fragmentai pradeda veikti kaip katalizatoriai. Jie aktyvuoja oksidantą savo aplinkoje ir taip pagreitina viso metalo ištirpinimą. Mokslininkų duomenimis, visas procesas užtrunka vos apie dvidešimt minučių.

Skaičiai, kurie stebina

Laboratoriniai bandymai parodė, kad šiuo metodu pavyksta atgauti apie 98 procentus aukso ir daugiau nei 93 procentus paladžio iš elektronikos plokščių. Tai itin aukšti rodikliai, lyginant su tradiciniais perdirbimo būdais.

Energijos sąnaudos sumažėja maždaug dviem trečdaliais, palyginti su įprastais procesais, kuriems reikia aukštos temperatūros. Tyrėjų skaičiavimais, vienos uncijos aukso išgavimas šiuo metodu kainuoja apie 1 500 dolerių, kai tuo tarpu rinkoje uncija aukso verta daugiau nei 4 500 dolerių. Skirtumas akivaizdus.

Tiesa, reikia suprasti realybę: iš dešimties kilogramų elektronikos plokščių galima tikėtis gauti maždaug pusantro gramo aukso. Todėl metodas ekonomiškai prasmingas tik dirbant su dideliais kiekiais.

Kodėl nereikėtų bandyti namuose

Nors procesas skamba paprastai, eksperimentuoti virtuvėje ar garaže būtų klaida. Naudojamos cheminės medžiagos yra stiprūs oksidatoriai, galintys sukelti sveikatos problemų be tinkamos apsaugos. Be to, daugelyje šalių taikomos griežtos atliekų tvarkymo taisyklės, kurios draudžia neformalų elektronikos perdirbimą.

Laboratorijoje mokslininkai dirba su specializuota ventiliacija, apsauginėmis priemonėmis ir turi galimybę saugiai utilizuoti likusias medžiagas. Namų sąlygomis užtikrinti tokią kontrolę praktiškai neįmanoma.

Dar vienas aspektas — teisinė atsakomybė. Netinkamai tvarkomos cheminės atliekos gali užtraukti baudas, o kai kuriais atvejais — ir baudžiamąją atsakomybę.

Ką tai reiškia ateičiai

Vadinamoji „miestų gavyba” — vertingų medžiagų išgavimas iš elektronikos atliekų — tampa vis svarbesne pramonės šaka. Pasaulyje kasmet išmetama dešimtys milijonų tonų elektronikos, kurioje slypi ne tik auksas, bet ir sidabras, varis, retieji metalai.

Naujas metodas gali tapti vienu iš įrankių, padedančių sumažinti kasybos poreikį ir efektyviau panaudoti jau išgautas žaliavas. Žinoma, prieš tai mokslininkai turės išspręsti mastelio didinimo klausimus ir įrodyti, kad procesas veikia ne tik laboratorijoje, bet ir pramoninėmis sąlygomis.

Ką daryti su senais telefonais dabar

Kol naujoji technologija pasieks perdirbimo įmones, geriausias sprendimas — atiduoti senus įrenginius licencijuotiems elektronikos perdirbėjams. Daugelis elektronikos parduotuvių priima senus telefonus, o kai kurios savivaldybės organizuoja specialius surinkimo punktus.

Tokiu būdu ne tik prisidedate prie aplinkos tausojimo, bet ir užtikrinate, kad vertingos medžiagos neatsidurs sąvartyne, o bus panaudotos pakartotinai. Galbūt jau netrukus būtent jūsų senasis telefonas taps žaliava naujiems elektronikos gaminiams.