Kailis pablyškęs. Mažiau energijos nei anksčiau. Dažniau serga. Daugelis šeimininkų šiuos simptomus nurašo amžiui arba charakteriui. Tačiau kartais priežastis paprastesnė – ir išsprendžiama lengviau nei atrodo.
Šunų mityba per pastaruosius dešimtmečius pasikeitė kardinaliai. Iš likusių nuo stalo maisto – prie specializuotų pašarų. Teoriškai viskas turėtų būti subalansuota. Praktiškai – taip būna ne visada.
Pirmasis ženklas: kailis, kuris nebežvilga
Sveikas šuo turi blizgantį, elastingą kailį. Tai ne estetikos klausimas – tai sveikatos indikatorius. Kailis atspindi tai, kas vyksta organizmo viduje.
Matinis, šiurkštus kailis dažnai signalizuoja apie Omega riebalų rūgščių trūkumą. Šios medžiagos būtinos odos ir kailio sveikatai, tačiau organizmas jų nesigamina – turi gauti su maistu.
Sausa, pleiskanojanti oda – kitas susijęs simptomas. Jei šuo kasosi be akivaizdžios priežasties, tai nebūtinai alergija ar parazitai. Kartais – tiesiog nepakankama mityba.
Antrasis ženklas: energija, kuri dingo
Šuo, kuris anksčiau džiaugėsi kiekvienu pasivaikščiojimu, dabar vos paeina iki parko? Amžius – galima priežastis, bet ne vienintelė.
B grupės vitaminų trūkumas tiesiogiai veikia energijos lygį. Šie vitaminai dalyvauja maisto pavertimo energija procesuose. Jų stokojant – organizmas tiesiog neišgauna to, kas turėtų būti išgaunama.
Geležies deficitas – kita priežastis, ypač aktuali patelėms. Silpnumas, apatija, nenoras judėti gali būti anemijos požymiai.
Trečiasis ženklas: dažnos ligos
Imuninė sistema – sudėtingas mechanizmas, kuriam reikia tinkamų „atsarginių dalių”. Vitaminai A, C, E ir cinkas yra tie elementai, be kurių apsauginės sistemos veikia prasčiau.
Šuo, kuris nuolat pagauna infekcijas, sunkiau pasveiksta, dažniau kenčia nuo smulkių negalavimų – galbūt turi imuninės sistemos spragų. Ir tos spragos gali būti užlopytos.
Tai nereiškia, kad vitaminai išgydys viską. Bet stipri imuninė sistema – pagrindas, ant kurio statoma sveikata.
Ketvirtasis ženklas: sąnariai, kurie girgžda
Vyresni šunys dažnai kenčia nuo sąnarių problemų. Artritai, displazijos, nugaros skausmai – bėdos, kurios ateina su amžiumi. Tačiau jų atėjimą galima atidėti.
Gliukozaminas ir chondroitinas – medžiagos, kurios palaiko sąnarių kremzles. Omega-3 – mažina uždegimą. Vitaminas D – būtinas kalcio įsisavinimui.
Prevencija veikia geriau nei gydymas. Šuo, kuris visą gyvenimą gavo tinkamas medžiagas, senatvėje juda laisviau nei tas, kuris negavo.
Penktasis ženklas: apetito praradimas
Sveikas šuo valgo su apetitu. Tai normali būsena. Kai šuo pradeda rinktis, atsisakyti, palikti dubenėlyje – kažkas negerai.
Cinko trūkumas tiesiogiai veikia skonio ir kvapo suvokimą. Šuo tiesiog nebejaučia maisto taip, kaip turėtų. Todėl nebenori jo valgyti.
B grupės vitaminai irgi susiję su apetitu. Jų deficitas sukelia bendrą silpnumą, kuris pasireiškia ir valgymo įpročiuose.
Šeštasis ženklas: žaizdos, kurios negyja
Nedidelė žaizdelė turėtų užgyti per kelias dienas. Jei procesas užsitęsia – organizmas neturi resursų regeneracijai.
Vitaminas C būtinas kolageno gamybai – o kolagenas būtinas audinių atsistatymui. Cinkas dalyvauja ląstelių dalijimosi procesuose. Vitaminas E apsaugo audinius nuo oksidacinio streso.
Lėtas gijimas – ne tik nepatogumas. Tai atviros durys infekcijoms ir komplikacijoms.
Kada maisto nepakanka
Kokybiški šunų pašarai teoriškai turėtų tenkinti visus poreikius. Tačiau yra situacijų, kai to neužtenka.
Nėštumo ir žindymo laikotarpis – organizmas dirba už du ar daugiau. Poreikiai išauga drastiškai.
Augimo periodas – šuniukas stato savo kūną. Medžiagų reikia daugiau nei suaugusiam.
Ligos ir atsigavimas – organizmas kovoja ir atstatinėja. Resursai naudojami intensyviau.
Intensyvus fizinis krūvis – sportiniai, tarnybiniai, medžiokliniai šunys degina daugiau ir reikalauja daugiau.
Senatvė – įsisavinimas prastėja, o poreikiai tam tikriems elementams auga.
Kaip pasirinkti teisingai
Geriausi vitaminai šunims – plati kategorija. Nuo multivitaminų kompleksų iki specializuotų formulių. Pasirinkimas priklauso nuo konkrečios situacijos.
Sveikam suaugusiam šuniui – dažniausiai pakanka kokybiško pašaro ir kasmetinio veterinaro patikrinimo. Papildai – tik jei yra konkreti indikacija.
Šuniui su specifiniais poreikiais – specializuoti produktai veikia geriau nei bendri kompleksai. Sąnarių problemos – gliukozaminas. Kailio problemos – Omega rūgštys. Imuninės sistemos silpnumas – antioksidantai.
Vyresniems šunims – prevenciniai kompleksai gali sulėtinti senėjimo procesus ir išlaikyti gyvenimo kokybę ilgiau.
Klaidos, kurių geriau vengti
Per daug – taip pat blogai kaip per mažai. Kai kurie vitaminai kaupiasi organizme ir jų perteklius sukelia problemas. A ir D vitaminai – ryškiausi pavyzdžiai.
Žmonių vitaminai šunims netinka. Dozės skaičiuotos žmogaus organizmui, sudėtis – irgi. Kai kurie ingredientai, nekenksmingi žmonėms, gali būti toksiški šunims.
Vitaminai nekompensuoja prasto maisto. Jei pagrindinis pašaras nekokybiškas – pradėti reikia nuo jo keitimo, ne nuo papildų pridėjimo.
Veterinaras – geriausias patarėjas
Simptomai, kuriuos aprašėme, gali turėti ir kitų priežasčių. Prieš pradedant papildus, verta pasitarti su specialistu. Kraujo tyrimai gali parodyti konkrečius trūkumus – ir tada papildymas bus tikslinis, ne aklinas.
Geras veterinaras nerekomenduos visko iš karto. Jis ieškos priežasties ir siūlys sprendimą, kuris tinka būtent jūsų šuniui. Nes kiekvienas šuo – individualus, ir jo poreikiai – irgi.
