Kai kurie sodininkai pavasarį pasodina dešimt pomidorų krūmų ir visą vasarą vos spėja sunaudoti derlių. Kiti renkasi kitokį kelią – vieną ar du augalus, kurie duoda tiek vaisių, kad pakanka ir sau, ir artimiesiems, ir dar lieka konservavimui. Skirtumas slypi veislės pasirinkime.
Yra pomidorų veislė, apie kurią interneto forumuose sklando legendos. Žmonės dalijasi nuotraukomis, kuriose vienas krūmas tiesiog lūžta nuo šimtų mažyčių raudonų rutuliukų. Skeptikai klausia, ar tai fotomontažas. Tačiau patyrę augintojai žino – tokia veislė tikrai egzistuoja, ir ją galima rasti daugelyje Lietuvos sėklų parduotuvių.
Veislė, sukurta saldumo rekordams
Kalbama apie Supersweet 100 – vyšninių pomidorų veislę, kurią išvedė sėklininkystės milžinė Syngenta. Pavadinime skaičius „100″ nėra atsitiktinis – jis nurodo, kiek vaisių gali subrandinti viena kekė. O vienas augalas per sezoną išaugina dešimtis tokių kekių.
Ši veislė priklauso indeterminatiniam tipui, tai reiškia, kad augalas auga neribotai – kol leidžia sąlygos ir priežiūra. Šiltnamyje jis gali išaugti iki dviejų ar net trijų metrų aukščio, nuolat formuodamas naujus žiedynus.
Tačiau Supersweet 100 išgarsėjo ne tik derlingumu. Jos vaisiai laikomi vienais saldžiausių tarp visų vyšninių pomidorų – cukraus kiekis juose siekia aštuonis devynis procentus, kai įprastiems pomidorams būdingi keturi penki.
Kaip atpažinti šią veislę
Supersweet 100 turi keletą išskirtinių bruožų, pagal kuriuos ją lengva identifikuoti net nepatyrusiam sodininkui.
Pirmiausia – ilgos, šakotosios kekės. Skirtingai nuo daugumos pomidorų, kurių kekėse telpa šeši aštuoni vaisiai, Supersweet formuoja sudėtines kekės, primenančias vynuogių kekes. Vienoje tokioje struktūroje gali nokti keliasdešimt ar net šimtas pomidoriukų.
Patys vaisiai nedideli – maždaug du tris centimetrus skersmens, beveik tobulai apvalūs, ryškiai raudonos spalvos. Odelė plona, bet pakankamai tvirta, kad vaisiai netrūkinėtų ant krūmo.
Augalas auga energingai, formuoja daug šoninių ūglių ir reikalauja nuolatinio dėmesio. Tai ne veislė tiems, kurie nori pasodinti ir pamiršti.
Kiek vietos reikia vienam augalui
Supersweet 100 – ne kompaktiškų balkono pomidorų kategorija. Šiai veislei reikia erdvės ir rimtos atramos sistemos.
Šiltnamyje ar lauke skirkite bent metrą ar pusantro aplink kiekvieną augalą. Tankiau sodinti nepatartina – augalai užgoš vienas kitą, sumažės oro cirkuliacija, padidės ligų rizika.
Atrama būtina nuo pat pradžių. Kai augalas apkraunamas šimtais vaisių, net storos stiebus gali sulūžti. Geriausia naudoti vertikalias virves ar tvirtas kopėtėles, prie kurių reguliariai rišamas pagrindinis stiebas.
Vazonuose auginti įmanoma, bet indas turi būti didelis – mažiausiai keturiasdešimt penkiasdešimt litrų. Mažesniame augalas neišsivystys pilnai ir derlius nuviliantis.
Priežiūros ypatumai: ko tikėtis
Ši veislė atlygina dosniai, bet reikalauja atitinkamo darbo. Štai pagrindiniai priežiūros aspektai.
Genėjimas – nuolatinis. Supersweet 100 formuoja daugybę pažastinių ūglių. Juos reikia reguliariai šalinti, paliekant vieną du pagrindinius stiebus. Jei paliksite visus – augalas pavirs nepraeinamu brūzgynu, o vaisiai liks smulkūs ir neprinoks.
Laistymas – reguliarus ir tolygus. Drėgmės svyravimai sukelia vaisių trūkinėjimą ir žiedų nukritimą. Lašelinė sistema arba rytinis laistymas po šaknimis – geriausi variantai.
Tręšimas – nuosaikus, bet pastovus. Per daug azoto skatins lapų augimą vaisių sąskaita. Kai prasideda žydėjimas, svarbu papildyti kaliu ir fosforu.
Kam ši veislė tinka geriausiai
Supersweet 100 – puikus pasirinkimas šeimoms su vaikais. Maži, saldūs pomidoriukai dingsta nuo krūmo greičiau nei spėjate surinkti. Vaikai dažnai patys skina ir valgo juos kaip uogas tiesiai sode.
Ši veislė ideali ir tiems, kas mėgsta šviežias salotas per visą sezoną. Kadangi augalas nuolat žydi ir nokina naujus vaisius, derlius tęsiasi nuo liepos iki pat šalnų.
Konservavimui Supersweet 100 taip pat tinka – iš jos gaunami puikūs džiovinti pomidorai ir saldūs padažai. Tiesa, norint užkonservuoti rimtesnį kiekį, teks pasėdėti – surinkti ir apdoroti šimtus mažų vaisių užima laiko.
Kokie trūkumai
Būtų nesąžininga nutylėti ir minusus. Supersweet 100 nėra tobula veislė – ji turi savų silpnybių.
Jautrumas ligoms – vienas pagrindinių. Ši veislė nėra atspari fuzariozei ir verticiliozei, kurios dažnos Lietuvos šiltnamiuose. Būtina sėjomaina ir prevencinės priemonės.
Odelės plonas reiškia, kad vaisiai blogiau laikosi po nuskynimo. Juos reikia sunaudoti per kelias dienas arba iškart perdirbti. Ilgam sandėliavimui ar pardavimui turguje ši veislė nelabai tinka.
Darbo sąnaudos didelės. Jei ieškote „pasodink ir pamiršk” pomidorų – rinkitės determinantines veisles. Supersweet 100 reikalauja nuolatinio dėmesio visą sezoną.
Ar verta auginti
Atsakymas priklauso nuo jūsų prioritetų. Jei vertinate saldumą, gausų derlių ir nesibaidote darbo – Supersweet 100 gali tapti mėgstamiausia veisle.
Vienas gerai prižiūrėtas augalas per sezoną duoda kelis kilogramus saldžių pomidoriukų. Tai daugiau nei pakanka nedidelei šeimai. O jei pasodinti du tris – užteks ir konservavimui, ir dalinimuisi su kaimynais.
Pradedantiesiems sodininkams ši veislė gali būti per sudėtinga. Geriau pradėti nuo paprastesnių vyšninių pomidorų ir prie Supersweet 100 pereiti įgijus patirties. Bet tiems, kas jau išmoko pomidorų priežiūros pagrindus – tai puikus žingsnis aukštyn.
