Jis buvo žmogus, kuris pasaulį paversdavo nuotykiu. Kiekviena diena atrodė kaip galimybė, kiekvienas pokalbis – kaip kelionė. Jo optimizmas užkrėsdavo, jo spontaniškumas žavėjo, jo planai apie ateitį skambėjo kaip pasakos.
O paskui tie planai vis keisdavosi. Kelionė atidėta. Susitikimas atšauktas. Pokalbis apie ateitį – nukreiptas į juoką.
Prireikė trejų metų suprasti, kad jo didžiausias žavesys buvo ir didžiausia grėsmė.
Laisvė, kuri kainuoja kitų ramybę
Šaulio vyras vertina laisvę taip, kaip kiti vertina saugumą. Jam tyrinėjimas, autonomija ir asmeninis augimas – ne prabanga, o būtinybė. Rutina atrodo kaip spąstai. Įsipareigojimas – kaip siena.
Tai nėra piktavališkumas. Tai jo temperamentas, jo gyvenimo prioritetas. Savęs pažinimas ir nenuspėjami horizontai jam svarbesni už įsišaknijusį pastovumą.
Problema ta, kad partneriams, ieškantiems stabilumo, jo akcentuojama laisvė sukuria nuolatinę įtampą. Jis nesijaučia kaltas, nes niekada nelaikė tų ribų tikromis. O tu – tu jas laikei.
Ir būtent čia prasideda skausmas.
Flirtas, kuris atrodo nekaltas – kol nebelieka
Jo dėmesys platus. Jis žavi daugelį, nes jam tai – natūralu, beveik automatiškas būdas būti pasaulyje. Dėmesį laiko patvirtinimu, ne išdavyste.
Bet kai esi antroje pusėje – matai kitaip. Matai, kaip jo akys užsibūna ant kitos. Kaip jis surenka telefono numerį „dėl darbo”. Kaip jo spontaniškumas retai apima tave.
Atsainus flirtas, dažni nauji ryšiai, neramus naujovių siekis – visa tai laikui bėgant ardo pasitikėjimą. Ne dėl aiškios išdavystės, o dėl nuolatinio jausmo, kad niekada nesi pakankamai.
Jo elgesys dažnai signalizuoja nepatenkintus poreikius, ne piktybiškumą. Bet tau nuo to ne lengviau.
Ženklai, kurių nepastebėjau per anksti
Dabar matau, ką tada ignoravau.
Pokalbiai tapo trumpesni. Jo planai nebebuvo „mūsų” planai. Jis vis dažniau pirmenybę teikė vienišoms veikloms, o ne bendram laikui.
Kalbos apie ateitį virto miglotais paaiškinimais. Planai buvo atšaukiami beveik be apgailestavimo. Entuziazmas giluminiams emociniams pokalbiams silpo – jis nukreipdavo temą arba juokaudavo, užuot įsitraukęs.
Atsirado paslaptingumas dėl buvimo vietos. Seni draugai ir pamiršti pomėgiai staiga vėl tapo svarbūs. Švelnus gestas, kuris anksčiau būdavo kasdienybė, dabar virto retenybe.
Tai nebuvo laikinas stresas. Tai buvo atsitraukimas, kurį pamačiau per vėlai.
Klausimai, kuriuos turėjau užduoti pirmą dieną
Dabar žinau, ko klausti dar prieš širdžiai įsitraukiant.
„Kaip sprendžiate konfliktus?” Jei atsakymas – vengimas arba juokas – tai ne atsakymas.
„Kokie jūsų ilgalaikiai prioritetai?” Jei juose nėra vietos kitam žmogui – tu jau žinai pabaigą.
„Ar pažadai jums – ketinimai, ar tiesiog žodžiai?” Nes Šaulio vyras dažnai tiki savo pažadais tą akimirką, kai juos sako. Problema ta, kad akimirka praeina.
Praktiški klausimai atskleidžia suderinamumą arba neatitikimą greičiau nei mėnesiai kartu praleisto laiko.
Kaip apsaugoti širdį, kai žavesys apakinęs
Ribos – ne kerštas ir ne kontrolė. Jos – savipriežiūra.
Nusistatyk, kiek gali investuoti, kol pamatysi, ar jo veiksmai atitinka žodžius. Reikalauk abipusės pagarbos, ne vien gražių pažadų. Patikrink, ar planai įgyvendinami, prieš gilindama įsipareigojimą.
Kai signalai prieštarauja žodžiams – ženk žingsnį atgal. Ne dėl jo, o dėl savęs.
Ieškoki partnerių, kurie demonstruoja nuoseklumą, emocinę atsakomybę ir norą ieškoti kompromisų. Ne žavesį, dramą ar paslaptingumą.
Pastovumas vietoje susijaudinimo. Aiškumas vietoje paslapties. Veiksmai vietoje pažadų.
Viena tiesa, kurią supratau per vėlai
Šaulio vyras nėra blogas žmogus. Jis tiesiog vertina laisvę labiau nei tave – ir tai ne asmeninis įžeidimas, o jo gyvenimo būdas.
Problema ne jis. Problema – tikėjimas, kad tu būsi ta, dėl kurios jis pasikeis.
Dabar, kai kas nors pasakoja apie žavų, spontanišką vyrą, kuris kalba apie nuotykius ir laisvę, aš šypsausi. Ir tyliai galvoju: „Ar tu pasiruošusi būti viena iš tų nuotykių, kurie baigiasi?”
Nes jo dovanos gali būti jaudinančios trumpuoju laikotarpiu. Bet ilgalaikiam saugumui – jos rizikingos.
Mano širdis tai sužinojo. Tikiuosi, tavoji neturės.
