Ji dirba maisto prekių parduotuvėje jau penkiolika metų. Mato, kas ateina, kas išeina, kas grąžinama. Ir svarbiausia – mato, ką perka kolegos, o ko net neliečia.
„Žmonės galvoja, kad nuolaida reiškia gerą sandorį. Bet kai kurie produktai net su 90 procentų nuolaida nėra verti jūsų pinigų”, – sako ji. Ir vardija tris konservų tipus, kurių pati niekada nededa į krepšelį.
Kodėl kai kurie konservai visada pigūs
Prieš kalbant apie konkrečius produktus, verta suprasti vieną dalyką. Konservai yra ilgo galiojimo prekės. Jei jie nuolat parduodami su didele nuolaida, tai dažniausiai reiškia vieną iš dviejų dalykų: arba artėja galiojimo pabaiga, arba produktas tiesiog nepopuliarus.
Nepopuliarumas ne visada reiškia blogą kokybę. Bet kai tas pats produktas mėnesį po mėnesio stovi lentynoje su akcijos etikete – verta susimąstyti.
Pardavėjos patirtis rodo, kad trys konservų kategorijos kelia daugiausiai klausimų: šprotai pomidorų padaže, tuno konservai ir pigiame aliejuje konservuota žuvis.
Šprotai pomidorų padaže: kai žuvis virsta koše
Pirmasis produktas – klasika iš sovietinių laikų, kuri šiandien dažnai nuvilia. Problema ne pačioje idėjoje, o jos įgyvendinime.
„Atidarai skardinę, o ten – rausva masė, kurioje žuvies beveik nematyti”, – pasakoja pardavėja. Tai nutinka, kai gamintojai naudoja žemos kokybės žaliavą arba per ilgai termiškai apdoroja produktą. Baltymai suskaidomi, tekstūra dingsta, lieka tik neaiški košė.
Dar blogiau – kai bandoma tai paslėpti. Pridedama miltų, cukraus, tirštiklių. Padažas tampa per saldus, nes cukrus maskuoja nemalonų kvapą. O tikros žuvies skardinėje lieka vis mažiau.
Kaip atpažinti: per minkšta tekstūra, nenatūraliai saldus padažas, beveik nematomos šprotės. Gera skardinė turėtų turėti aiškiai matomus žuvies gabalėlius, kurie išlaiko formą.
Tuno konservai: pavojus, kurio nematyti
Antrasis produktas atrodo nepriekaištingai – švarus, patogus, reklamuojamas kaip sveikas pasirinkimas. Bet problema slypi giliau nei tekstūra ar skonis.
Tunas yra didelė plėšri žuvis. O didelės plėšrios žuvys per savo gyvenimą sukaupia sunkiuosius metalus, ypač gyvsidabrį. Tai vadinama bioakumuliacija – kuo didesnė ir senesnė žuvis, tuo daugiau teršalų jos audiniuose.
„Suaugusiam žmogui retkarčiais suvalgyti tuno skardinę – nieko baisaus. Bet nėščios moterys, maži vaikai, žmonės, kurie valgo tuną kelis kartus per savaitę – jiems rizika tikra”, – aiškina pardavėja.
Ką daryti: rinkitės „lengvąjį” tuną (skipjack) vietoj albacore – jis mažesnis ir mažiau užterštas. Ribokite vartojimą iki 2–3 porcijų per savaitę. Nėščioms ir maitinančioms moterims rekomenduojama vengti visai arba vartoti labai retai.
Pigiame aliejuje konservuota žuvis: paslėpta problema
Trečiasis produktas – bet kokia žuvis, konservuota aliejuje, kai tas aliejus kainuoja centus.
Problema paprasta: pigus aliejus dažnai būna žemos kokybės arba jau pradėjęs gesti. Konservuojant jis susilieja su žuvimi, ir jūs negalite atskirti, ar nemalonus skonis kyla iš žuvies, ar iš aliejaus.
„Geras aliejus – brangus. Jei konservų skardinė kainuoja eurą, o joje turėtų būti ir žuvis, ir kokybiškas aliejus… matematika neveikia”, – sako pardavėja.
Blogiausia, kad sugedęs aliejus gali reaguoti su metaline pakuote. Susidaro junginiai, kurie nėra naudingi sveikatai. O jūs to nesuprasite, kol neatidarysite ir nepauostysite.
Kaip išvengti: rinkitės žuvį savo sultyse arba konservuotą aiškiai pažymėtame aliejuje (alyvuogių, saulėgrąžų). Atidarę iškart pauostykite – kartus, aštrus kvapas reiškia, kad geriau išmesti.
Kaip tapti protingesniu pirkėju
Pardavėjos patarimai galiausiai susiveda į kelis paprastus principus:
Skaitykite etiketes. Sudėtis turėtų būti trumpa ir suprantama. Jei sąraše daugiau nei penki ingredientai – susimąstykite.
Pasitikėkite nosia. Atidarę konservus, pirmiausia pauostykite. Nemalonus, aštrus ar kartus kvapas – rimtas įspėjimas.
Rinkitės patikimus gamintojus. Žinomas prekės ženklas ne visada reiškia geresnę kokybę, bet bent jau yra kam pateikti pretenzijas.
Nepirkite vien dėl kainos. Kai konservai per pigūs – kažkas toje grandinėje buvo sutaupyta. Dažniausiai – jūsų sveikatos sąskaita.
„Nuolaida yra gera, kai žinai, už ką moki. Bet kai kuriuos produktus geriau tiesiog apeiti”, – užbaigia pardavėja.
