Kodėl verta kurti edukacinę užduočių dėžutę
Prisipažinsiu – kai pirmą kartą išgirdau apie edukacinę užduočių dėžutę, pagalvojau, kad tai dar vienas tų „Pinterest mamyčių” išsigalvojimas. Bet kai vieną lietingą savaitgalį mano vaikai pradėjo dejuoti „nuobodu”, o aš jau buvau išsėmusi visus standارtinius pasiūlymus, nusprendžiau išbandyti. Ir žinote ką? Tai buvo vienas geriausių sprendimų.
Edukacinė užduočių dėžutė – tai ne tik būdas užimti vaikus, kai jums reikia penkių minučių ramybės. Tai investicija į jų smalsumą, kūrybiškumą ir savarankiškumą. Kai vaikas pats pasirenka užduotį iš dėžutės, jis jaučiasi atsakingas už savo laisvalaikį. O kai ta užduotis dar ir kažko naujo išmoko – tai jau dviguba nauda.
Gražiausia, kad tokiai dėžutei nereikia nei didelių investicijų, nei pedagoginio išsilavinimo. Reikia tik šiek tiek fantazijos ir noro. Aš savo pirmąją dėžutę sukūriau iš paprastos batų dėžės ir dalykų, kuriuos radau namuose. Dabar turiu jau kelias tokias dėžutes, pritaikytas skirtingiems amžiams ir nuotaikoms.
Kaip organizuoti dėžutę pagal vaikų amžių
Didžiausia klaida, kurią padariau pradžioje – bandžiau sukurti vieną universalią dėžutę visiems savo vaikams. Rezultatas? Mažasis bandė suvalgyti vyresniojo sudėliojimo detales, o vyresnioji atsisako net pažiūrėti į „kūdikiškas” užduotis.
Mažiesiems (2-4 metai) reikia užduočių, kurios treniruoja smulkiąją motoriką ir nekelia pavojaus. Aš į jų dėžutę dėjau tokius dalykus: spalvotus pomponiukus su plastikine žnyplėmis, didelius sagas su sagstymui skirta medžiaga, lipduką knygeles, didelius karoliukus vėrimui ant storos virvelės. Viena mano dukros mėgstamiausių užduočių buvo „šerti” plastikinį lokiuką – į jo burną reikėjo dėti spalvotus pomponiukus. Paprasta? Taip. Bet ji tuo užsiėmė pusvalandį!
Ikimokyklinio amžiaus vaikams (4-6 metai) jau galima sudėtingesnius dalykus. Čia puikiai veikia įvairūs rūšiavimo žaidimai, paprasti galvosūkiai, labirintai, skaičiavimo kortelės su sagtelėmis ar sausainių formelėmis. Mano sūnus šiame amžiuje buvo apsėstas „detektyvo dėžute” – ten buvo padidinamasis stiklas, „įkalčių” paieškos užduotys, slaptos žinutės, kurias reikėjo iššifruoti.
Mokyklinio amžiaus vaikams (6-10 metų) reikia iššūkių. Čia jau galima eksperimentus, sudėtingesnius konstravimo projektus, užduotis, kurios reikalauja skaitymo ir loginio mąstymo. Viena populiariausių mano dukros draugių tarpe buvo „dizainerės dėžutė” – ten buvo audinių pavyzdžiai, siūlai, adatos, eskizų knygutė ir užduotys sukurti drabužius lėlėms.
Kūrybiškumo skatinančios idėjos
Kūrybiškumas – tai ne tik piešimas ir lipdymas. Nors, prisipažinsiu, mano pirmoji dėžutė buvo pilna būtent to. Bet greitai supratau, kad vaikams reikia įvairovės.
Štai kelios idėjos, kurios mano namuose veikė puikiai: „istorijų kubelis” – ant kauliuko užklijuoti paveikslėliai, pagal kuriuos reikia sugalvoti istoriją. „Muzikos instrumentų kūrimo rinkinys” – guminės juostelės, dėžutės, ryžiai, virvutės – ir vaikai gali kurti savo instrumentus. „Mados dizainerio albumas” – išspausdintos figūrų siluetai ir daug spalvotų pieštukų bei lipdukų.
Viena mano mėgstamiausių buvo „gamtos meno dėžutė”. Po pasivaikščiojimo parke surinkome įvairių lapų, šakelių, akmenukų. Namuose pridėjau klijų, kartonų ir palikau vaikus eksperimentuoti. Rezultatas? Mano šaldytuvas dabar papuoštas „meno kūriniais”, kuriuos man būtų gėda išmesti, nes vaikai juos kuria su tokia aistra.
STEM užduotys, kurios tikrai veikia
Dabar visi kalba apie STEM (mokslas, technologijos, inžinerija, matematika), bet kaip tai pritaikyti namuose, kai pats neesi mokslininkas? Atsakymas paprastesnis nei manote.
Pradėkite nuo paprastų dalykų. „Magneto tyrinėjimo rinkinys” – įdėkite magnetą ir įvairių daiktų iš namų. Tegul vaikas pats išsiaiškina, kas traukiama, o kas ne. Pridėkite užduočių kortelę: „Rask 10 daiktų, kuriuos pritraukia magnetas”. Mano sūnus su tuo praleido visą popietę, tyrinėdamas kiekvieną kamputį namuose.
„Vandens eksperimentų rinkinys” – plastikinis dubuo, pipetės, maisto dažai, įvairūs daiktai (moneta, kamštis, plunksna). Užduotis: išsiaiškinti, kas skęsta, o kas plūduriuoja. Taip, gali būti šlapia, bet verta.
Mano asmeninė favoritė – „inžinieriaus iššūkis”. Įdėkite šiaudelius, popierinių puodelių, lipnią juostą ir užduotį: „Pastatyk bokštą, aukštesnį nei 50 cm” arba „Sukonstruok tiltą, kuris išlaikytų 5 monetas”. Vaikai gali bandyti daug kartų, mokosi iš klaidų ir jaučiasi kaip tikri konstruktoriai.
Raštingumo ir skaičiavimo užduotys be ašarų
Kaip priversti vaikus mokytis vasaros atostogų metu ar po mokyklos? Atsakymas: nepriversti. Padarykite tai linksma.
Vietoj nuobodžių matematikos užduočių, sukurkite „parduotuvės žaidimą”. Į dėžutę įdėkite žaislinių pinigų, prekių su kainomis lipdukų, sąsiuvinį „čekiams” rašyti. Vaikas mokosi skaičiuoti, atimti, sumuoti – ir net nepastebi, kad tai matematika.
Raštingumui tobulinti puikiai veikia „laiškų rašymo rinkinys”. Gražūs popieriai, vokai, lipdukai, antspaudai. Užduotis: parašyti laišką močiutei, draugui ar net šeimos augintiniui. Mano dukra pradėjo rašyti laiškus savo pliušiniams žaislams – ir nors tai skamba keistai, jos rašyba pagerėjo akivaizdžiai.
„Žodžių medžioklė” – paslėpkite po namus kortelių su žodžiais, o dėžutėje palikite užuominų, kur jas rasti. Kai vaikas suranda visas korteles, jis turi sudėlioti iš jų sakinį. Tai skaitymas, logika ir fizinis aktyvumas viename.
Sezoninės ir teminės dėžutės
Vienas dalykas, kuris tikrai pakėlė mūsų užduočių dėžučių žaidimą į kitą lygį – sezoninės temos. Tai suteikia šviežumo ir laukimo jausmo.
Rudenį kuriu „lapų tyrėjo rinkinį” – padidinamasis stiklas, knyga apie medžius, popierius lapų kontūrams perpiešti, presui tarp knygų. Žiemą – „sniego mokslininko rinkinį” su termometru, liniuote sniego gyliui matuoti, užduotimis stebėti, kaip tirpsta sniegas skirtingose temperatūrose.
Prieš Kalėdas darau „dovanų kūrėjo dėžutę” – medžiagos savo dovanoms gaminti, pakavimo popierius, kaspinai. Vaikai ne tik užsiima kūryba, bet ir mokosi dovanojimo džiaugsmo. Be to, aš sutaupau pinigų dovanoms giminėms!
Vasarą populiariausia būna „gamtos tyrėjo dėžutė” – tinklelis drugeliams stebėti (ir paleisti!), užrašų knygelė stebėjimams, pieštukai, vadovas apie vabzdžius. Mano vaikai pradėjo savo „gamtos dienoraštį” ir dabar kiekvieną vasarą jį tęsia.
Kaip išlaikyti susidomėjimą ilgalaikėje perspektyvoje
Didžiausia problema su bet kokia nauja idėja – kaip išlaikyti entuziazmą ilgiau nei savaitę? Turiu keletą triukų, kurie man padeda.
Pirma, rotuokite turinį. Neduokite visos dėžutės iš karto. Aš turiu kelis rinkinius ir kas savaitę ar dvi juos keičiu. Kai vaikas vėl pamato užduotį po kelių savaičių pertraukos, ji vėl tampa įdomi.
Antra, leiskite vaikams dalyvauti kuriant. Kartą per mėnesį darome „dėžutės planavimo sesiją” – vaikai sako, kokių užduočių norėtų, ir kartu jas sukuriame. Kai jie jaučiasi dalimi proceso, labiau nori tuo užsiimti.
Trečia, pridėkite elementą netikėtumo. Kartais įdedu mažą siurprizą – lipdukų rinkinį, naują spalvotą pieštukų dėžutę, mažą žaislą. Tai palaiko jų susidomėjimą ir norą siekti dėžutės.
Ketvirta – ir tai labai svarbu – nepamirškite švęsti pasiekimų. Kai vaikas užbaigia sudėtingą užduotį, padarome nuotrauką, pakabinome ant „pasiekimų sienos” arba tiesiog kartu apie tai pakalbame per vakarienę. Tai motyvuoja tęsti.
Praktiniai patarimai ir ko geriau vengti
Dabar, kai jau esu sukūrusi dešimtis tokių dėžučių, galiu pasakyti, ko tikrai neverta daryti. Pirma, nesistenkite per daug. Mano pirmoji dėžutė atrodė kaip Pinterest šedevras – gražiai laminuotos kortelės, spalvotai koduoti rinkiniai, etiketės su kaligrafija. Žinote, kiek laiko tai užtruko? Per daug. Ir žinote, ar vaikams tai rūpėjo? Visiškai ne.
Antra klaida – pirkti per daug naujų dalykų. Apsidairykite namuose. Tuščios dėžutės, senos sagos, virvelės, popierių likučiai – visa tai puikiai tinka. Aš dabar net turiu „užduočių dėžutės dėžę” – ten renku įvairius dalykus, kurie gali kada nors praversti.
Trečia – nedarykite užduočių per sudėtingų. Jei vaikui reikia jūsų pagalbos kiekviename žingsnyje, tai jau ne savarankiška veikla. Tikslas – kad vaikas galėtų pats pasirinkti užduotį ir ją atlikti su minimalia suaugusiųjų pagalba.
Štai keletas praktinių patarimų, kurie tikrai veikia: naudokite skaidrius maišelius ar dėžutes – vaikai mato, kas viduje, ir greičiau pasirenka. Pridėkite paveikslėlius prie užduočių – net jei vaikas dar neskaito, jis supras, ką daryti. Laikykite dėžutę prieinamoje vietoje – jei ji stovi ant aukštos lentynos, vaikai apie ją pamiršta.
Ir pats svarbiausias patarimas: nebūkite pernelyg griežti su taisyklėmis. Jei vaikas naudoja „gamtos meno rinkinį” ne taip, kaip jūs įsivaizdavote – puiku! Kūrybiškumas neturi ribų. Kartą mano sūnus panaudojo magneto rinkinį kurdamas „robotą” iš virtuvės reikmenų. Ar tai buvo planuota užduotis? Ne. Ar jis mokėsi ir kūrė? Absoliučiai.
Kai dėžutė tampa šeimos tradicija
Po metų naudojimo edukacinė užduočių dėžutė mūsų namuose tapo daugiau nei tik užsiėmimas. Tai tapo savotiška šeimos tradicija ir net problemų sprendimo įrankiu.
Kai vaikai ginčijasi, aš sakau: „Gal paimtumėte komandinę užduotį iš dėžutės?” Ir staiga jie jau bendradarbiauja, kurdami kartu projektą. Kai aš turiu svarbų darbo skambutį, vaikai žino, kad tai „dėžutės laikas” – ir jie net laukia šių akimirkų.
Įdomiausia, kad dėžutė tapo ir mokymosi apie atsakomybę įrankiu. Vaikai žino, kad po užduoties reikia viską sudėti atgal. Jei kažkas praranda detales, kartu ieškome arba galvojame, kaip pakeisti. Tai gyvenimo pamokos, užpakuotos į linksmą veiklą.
Dabar mano vaikai patys kuria užduotis vienas kitam. Vyresnioji neseniai sukūrė „slaptą misiją” jaunesniajam – su užuominomis po visą namą ir prizu pabaigoje. Jaunesniasis atsakė kurdamas „meno galeriją” iš savo kūrinių ir pakviesdamas seserį į „atidarymą”. Matydama juos tokius kūrybiškus ir savarankiškus, suprantu, kad ta pirmoji batų dėžė tikrai buvo verta pastangų.
Taigi, jei vis dar svarstote, ar verta kurti edukacinę užduočių dėžutę – atsakymas yra tvirtas taip. Tai nereikalauja daug pinigų ar laiko, bet duoda neįkainojamą naudą. Jūsų vaikai mokosi savarankiškumo, kūrybiškumo, problemų sprendimo – ir jūs gaunate kelias ramybės minutes. Kas gali būti geriau? Pradėkite nuo mažo – vienos dėžutės, kelių paprastų užduočių – ir žiūrėkite, kaip tai auga kartu su jūsų vaikais.
