Sūrį laikau pagal tetą Zitą iš Vadaktų, kuri šį triuką išmoko iš žmogaus, 12 metų gyvenusio Karpatuose prie sūrio gamyklos – skonio skirtumas stulbinantis

fabrikas upė skonis staigmena

Daugelis iš mūsų sūrį tiesiog įmetame į šaldytuvą toje pačioje plastikinėje pakuotėje, kurioje jį nusipirkome. Po kelių dienų pastebime, kad produktas prarado savo aromatą, tapo guminis arba, dar blogiau, apsitraukė nemalonia drėgme. Pasirodo, ši klaida kainuoja ne tik skonį, bet ir pinigus.

Teta Zita iš Vadaktų – moteris, kuri visą gyvenimą gamina namų sūrius ir yra žinoma visoje apylinkėje – jau seniai atrado būdą, kaip išlaikyti sūrį šviežią kur kas ilgiau. Šį metodą ji perėmė iš pažįstamo, kuris 12 metų gyveno Karpatuose, visai šalia tradicinės sūrio gamyklos. Ten sūrininkai savo produktą saugo pagal senus, kartų išbandytus principus.

Kodėl plastikas gadina sūrį

Problema slypi tame, kad plastikinė pakuotė visiškai uždaro produktą ir neleidžia jam „kvėpuoti”. Sūris – gyvas produktas, kuriame nuolat vyksta fermentacijos procesai. Kai jis uždaromas sandarioje terpėje, susikaupusi drėgmė sukuria idealias sąlygas bakterijoms daugintis, o lakiosios aromatinės medžiagos tiesiog išgaruoja arba „užsikonservuoja” nenatūraliu būdu.

Tetos Zitos metodas iš esmės paprastas: sūrį reikia pervynioti į kvėpuojantį popierių ir laikyti šaldytuvo vidurinėje lentynoje, kur temperatūra svyruoja nuo 5 iki 10 laipsnių. Būtent šis principas ir yra tas stulbinantis atradimas, kuriuo dalijasi Karpatų sūrininkai.

Kaip teisingai pervynioti sūrį

Iškart po pirkimo išimkite sūrį iš originalios vakuuminės pakuotės. Geriausias pasirinkimas – specialus dvigubo sluoksnio sūrio popierius, kurį galima rasti didesnėse parduotuvėse ar internetu. Jei tokio neturite, puikiai tiks pergamentinis popierius arba net paprasta maisto plėvelė su keliomis mažomis skylutėmis.

Vidinis sluoksnis (dažnai padengtas plona vaško danga) išlaiko sūrio paviršiaus drėgmę – produktas neišdžiūsta ir per daug nesudrėksta. Išorinis kvėpuojantis sluoksnis leidžia lėtai vykti oro apykaitai su šaldytuvo aplinka. Taip išvengiama anaerobinių kišenių, kurios skatina nemalonaus skonio atsiradimą.

Vyniokite laisvai – ne per ankštai. Sūriui reikia šiek tiek erdvės orui cirkuliuoti, bet tuo pačiu jis turi būti apsaugotas nuo išdžiūvimo.

Kur laikyti šaldytuve

Vieta šaldytuve taip pat svarbi. Teta Zita pataria rinktis vidurinę lentyną, kur temperatūra išlieka stabiliausia. Durų lentynėlės netinka – ten temperatūra nuolat svyruoja kiekvieną kartą atidarius šaldytuvą. Apatinė lentyna dažnai būna per šalta, o viršutinė – per šilta.

Sūrį padėjus, verta ant popieriaus užrašyti datą. Taip visada žinosite, kiek laiko produktas jau stovi, ir nereikės spėlioti.

Ką daryti su pelėsiu

Jei vis dėlto pastebėjote pelėsį, neskubėkite visko išmesti. Kietiems sūriams (čedarui, parmezanui, gūdai) pakanka dosniai nupjauti pažeistą vietą – maždaug centimetrą ar daugiau aplink pelėsį. Likusi dalis bus visiškai saugi.

Su minkštais sūriais (bri, kamaberti, šviežiu varškės sūriu) situacija kitokia. Jei jie apsitraukė pelėsiais, lipnūs ar turi nemalonų kvapą – geriau išmesti. Pelėsio gijos minkštuose produktuose prasiskverbia giliai, ir paprastas nupjovimas nepadės.

Degustacijos ir porcijų patarimai

Prieš patiekiant sūrį svečiams ar sau, išimkite jį iš šaldytuvo bent 20–30 minučių anksčiau. Kambario temperatūroje sūris atskleidžia visą savo aromatų paletę.

Mitybos specialistai rekomenduoja suvartoti apie 30 gramų sūrio per dieną – tai maždaug du ploni riekelės dydžio gabalėliai. Toks kiekis suteikia naudingų medžiagų, bet neapkrauna organizmo pertekliniu riebalų ir druskos kiekiu.

Degustuojant kelis sūrius, pradėkite nuo švelniausio skonio ir pereikite prie intensyvesnių. Tarp skirtingų rūšių verta paragauti duonos ar obuolio skiltelės – tai padeda išvalyti skonį ir geriau pajusti kiekvieno produkto savitumą.

Toks paprastas metodas, kurį teta Zita išmoko iš Karpatų gyventojo, gali visiškai pakeisti jūsų požiūrį į sūrio laikymą namuose. Smulkūs pakeitimai kartais lemia didžiulį skirtumą.