Daugelis žmonių vis dar deda žalių svogūnų griežinėlius į kojines, kad kovotų su peršalimu, tačiau mokslinių įrodymų trūksta. Ši idėja greičiausiai kilo iš liaudies tradicijų ir lengvo svogūnų garų poveikio nosiai, o ne iš įrodyto antivirusinio veikimo. Daugumai ši praktika yra mažos rizikos, tačiau gali dirginti odą arba sukelti alergines reakcijas. Norint aiškių rekomendacijų, pravartu palyginti šią priemonę su įrodymais pagrįstomis palaikomosios priežiūros priemonėmis ir žinoti, kada kreiptis į medicinos pagalbą.
Ar svogūnai kojinėse tikrai padeda peršalus? (Trumpas atsakymas)
Vienas aiškus atsakymas: nėra mokslinių įrodymų, kad svogūnų dėjimas į kojines gydo ar sutrumpina peršalimą. Ši praktika išlieka liaudiška priemonė be kontroliuojamų klinikinių įrodymų.
Į įrodymus orientuotos apžvalgos neranda jokių tyrimų, rodančių antivirusinę ar simptomus palengvinančią naudą nuo lokaliai ant pėdų dedamo svogūno. Pranešami pagerėjimai tikėtina gali būti paaiškinami nespecifiniais veiksniais — šiluma, poilsiu, ritualu ar įkvepiamu aromatu — o ne tiesioginiu terapiniu poveikiu.
Daugumai žmonių tai yra mažai rizikinga, tačiau gali sudirginti jautrią ar pažeistą odą. Slaugytojai turėtų teikti pirmenybę įrodytais pagrįstoms priemonėms (poilsiui, skysčių vartojimui, simptomų valdymui, prireikus medicininei konsultacijai), kartu pripažindami šios priemonės kultūrinį ir paguodžiantį vaidmenį.
Kodėl žmonės mano, kad tai veikia: tautosaka ir galimi mechanizmai
Nors klinikinių įrodymų trūksta, svogūno kojinėse priemonę galima suprasti per kultūrinio tikėjimo ir įtikinamų nespecifinių mechanizmų derinį: ilgaamžiai liaudiški modeliai, laikantys pėdas energetiškai susietomis su visu kūnu, suteikia šiai praktikai simbolinį autoritetą, stiprus žalių svogūnų sieros kvapas gali trumpam stimuliuoti nosies oro pratekėjimą ir subjektyviai palengvinti užgulimą, o svogūno uždėjimo ritualas kartu su šiltomis kojinėmis ir poilsiu sukuria komfortą ir lūkestį gauti naudą, kurie sustiprina suvokiamą pagerėjimą per placebo efektus.
Bendruomenės perduoda šią praktiką kaip rūpestingą veiksmą; taktilinė šiluma ir kvapo sužadinti nosies refleksai suteikia trumpalaikį simptomų palengvėjimą, o nuraminimas ir dėmesys palaiko sveikimą skatinančią elgseną.
Ką mokslas sako apie svogūnus ir peršalimą
Kiek mokslinių įrodymų yra, kad svogūnų dėjimas ant pėdų padeda išvengti peršalimo ar jį gydyti?
Mokslinėje literatūroje nėra patikimų įrodymų, kad vietinis svogūnų dėjimas ant pėdų padeda išvengti peršalimo, sutrumpina jo trukmę ar jį išgydo.
Moksliniai tyrimai nepateikia patikimų įrodymų, kad svogūnų dėjimas ant pėdų padeda išvengti peršalimo, sutrumpina jo trukmę ar jį išgydo.
Klinikiniai tyrimai ir mechanistiniai tyrimai nepatvirtina transderminio antivirusinių junginių iš svogūnų patekimo į kvėpavimo takų audinius.
Pranešama nauda tikėtina gali būti paaiškinama placebo efektu, raminančiais ritualais, šiluma nuo kojinių ir laikinu nosies „prasivalymu“ dėl svogūnų kvapo.
Praktikai ir globėjai turėtų teikti pirmenybę įrodymais pagrįstoms priemonėms—rankų higienai, poilsiui, skysčių vartojimui ir prireikus kreiptis į medicinos pagalbą—kartu gerbiant šios priemonės kultūrinį vaidmenį kaip paguodžiančią, mažos rizikos namų praktiką.
Svogūnų dėjimo ant pėdų saugumas ir kada to nereikėtų bandyti
Dėl mokslinių įrodymų trūkumo, kad svogūnai ant pėdų padeda gydyti peršalimą, dėmesys krypsta į saugumą: daugeliui ši praktika yra mažai rizikinga, tačiau tam tikrose situacijose gali pakenkti.
Žmonės, turintys pažeistą odą, egzemą, dermatitą ar periferinę neuropatiją, turėtų vengti svogūno kontakto su oda, nes sieros junginiai gali sudirginti ar nudeginti pažeistą odą, o sumažėjęs jautrumas gali neleisti pastebėti žalos. Tie, kurie turi žinomą alergiją svogūnams ar kitiems česnakinių (Allium) genties augalams, rizikuoja patirti alergines reakcijas.
Vaikams, silpniems vyresnio amžiaus žmonėms ar asmenims su nusilpusia imunine sistema reikia elgtis atsargiai; globėjai turėtų teikti pirmenybę patikrintoms medicininėms rekomendacijoms.
Jei atsiranda sudirginimas, simptomai nepraeina ar liga blogėja, kreipkitės į sveikatos priežiūros specialistą, o ne pasikliaukite šia priemone.
Geriau išbandyti veiksmingesnes, įrodymais pagrįstas priemones nuo peršalimo vietoj to
Dažnai įrodymais pagrįstos priemonės suteikia aiškesnę naudą nei liaudiškos priemonės: esant įprastam peršalimui, patikrintos strategijos apima pakankamą skysčių vartojimą, poilsį, nosies plovimą fiziologiniu tirpalu arba purškalų naudojimą nosies užgulimui palengvinti, taip pat be recepto parduodamų simptominių vaistų vartojimą (analgetikų, tokių kaip paracetamolis ar ibuprofenas, skausmui ar karščiavimui mažinti, ir dekongestantų arba antihistamininių vaistų, kai tai tinkama).
Slaugytojai taip pat turėtų skatinti rankų higieną ir vengti infekcijos plitimo. Esant užsitęsusiems ar sunkiems simptomams, kreipkitės į gydytoją, kad būtų įvertintos komplikacijos ar kitos galimos diagnozės. Skiepijimasis nuo gripo ir COVID-19 mažina sunkių kvėpavimo takų ligų riziką.
Aiški komunikacija, empatiška parama ir savalaikis nukreipimas pas gydytoją padeda užtikrinti tiek paciento komfortą, tiek saugumą.
