Mėgstamiausios kelnės, o tarpukojyje — skylė. Arba ant kelio praplyšo, arba užkliuvo už kažko ir atsirado ta nemaloni skylutė. Dauguma tokiu atveju arba meta kelnes, arba neša pas siuvėją, arba dėvi toliau ir tikisi, kad niekas nepastebės.
Bet močiutė kadaise parodė triuką, kuris viską pakeitė. Penkios minutės darbo — ir skylė dingsta taip, lyg jos niekada nebūtų buvę. Jokio matomo lopo, jokio sustorėjimo, jokių akivaizdžių siūlų. Tiesiog — nėra skylės.
Kodėl įprasti lopai atrodo blogai
Kiekvienas bandė užsiūti skylę ir žino rezultatą — matosi. Siūlė išsikiša, audinys susiraukšlėja, visa ta vieta atrodo kaip… na, kaip lopaс.
Problema ta, kad dauguma siuva „iš akių” — bando sujungti kraštus kaip pavyksta, daro didelius dygsnius, tempia siūlą per stipriai. Rezultatas — mechaniškai laikosi, bet vizualiai — katastrofa.
O nematoma siūlė veikia kitaip. Ji atkuria audinio pynimą iš vidaus, neleidžia kraštams išsiskirti ir paskirsto įtempimą taip, kad audinys gulėtų natūraliai.
Ko reikės
Rinkinys minimalus — greičiausiai viską jau turi namuose:
- Plona adata — kuo plonesnė, tuo geriau. Storos adatos palieka matomas skylutes
- Siūlas, atitinkantis audinio spalvą — tai kritiškai svarbu. Netinkama spalva iškart išduoda taisymą
- Mažos žirklutės — kirpti siūlą
- Lipni juostelė arba pleistras — laikinas stabilizatorius darbo metu
Siūlą rinkis poliesterinį — jis stipresnis ir lankstesnis nei medvilninis. Ilgis — apie 30–40 cm, ne daugiau. Per ilgas siūlas mazgosis ir trukdys.
Kaip siūti žingsnis po žingsnio
Pirma — apversk kelnes išvirkščia puse į viršų. Visas darbas vyksta iš blogosios pusės. Tai pagrindinė paslaptis — siūlė matosi tik viduje, o išorėje lieka tik mikroskopiniai taškeliai.
Antra — sulygiuok skylės kraštus. Jie turi tiksliai susieiti, kaip buvo prieš suplyšimą. Jei kraštai trapūs ar byrą — priklijuok iš apačios juostelę, kuri laikys viską vietoje, kol siūsi.
Trečia — pradėk siūti šiek tiek aukščiau skylės, sveikame audinyje. Padaryk mažą mazgelį ir paslėpk jį tarp audinio sluoksnių.
Ketvirta — daryk mažus, tankius dygsnius išilgai skylės. Kiekvienas dygsnis turi būti vos keli milimetrai. Pagauk tik kelis audinio pluoštelius iš kiekvienos pusės — ne visą storį. Tai svarbiausia — dygsnis turi būti paviršinis, beveik nematomas.
Penkta — siūdamas švelniai trauk siūlą, kad kraštai susieitų. Ne per stipriai — audinys neturi raukštis. Tiesiog tiek, kad skylė užsidarytų.
Šešta — baigęs padaryk keletą mažų fiksavimo dygsnių ir mazgelį. Nukirpk siūlo galą.
Septinta — nuimk lipnią juostelę, jei naudojai, ir apversk kelnes atgal.
Dažniausios klaidos
Per dideli dygsiai — iškart matosi. Dygsnis turi būti mažas kaip smėlio grūdelis.
Netinkama siūlo spalva — net šiek tiek kitoks atspalvis krenta į akis. Geriau šviesesnė nei tamsesnė, jei nėra tikslaus atitikmens.
Per stiprus tempimas — audinys susiraukšlėja ir ta vieta išsiskiria. Siūlą trauk švelniai, palaipsniui.
Siuvimas iš išorinės pusės — tada visi dygsiai matosi. Visada siūk iš vidaus.
Praleidimas stabilizatoriaus — jei kraštai byrą, be juostelės jie dar labiau suplys siuvant.
Kaip prižiūrėti, kad taisymas išliktų
Pirmus kelis skalbimus būk atsargus. Skalbk kelnes išverstas į vidų, švelniu režimu. Venkis džiovyklės — geriau džiovink natūraliai.
Lyginant — žema temperatūra ir geriausia per atskirą audinį, ne tiesiai ant siūlės.
Kartą per kelis mėnesius patikrink — ar siūlė nesilaisvina, ar neatsirado naujų plyšimų šalia. Jei kas — geriau iškart pataisyti, kol problema maža.
Kam tinka ši technika
Puikiai veikia smulkioms skylutėms — iki kelių centimetrų. Praplyšimams palei siūlę. Nedideliems įplėšimams.
Netinka didelėms skylėms, sudėvėtam audiniui ar vietoms, kur audinys visiškai praretėjęs. Ten jau reikia tikro lopo arba naujų kelnių.
Bet tiems atvejams, kai mėgstami drabužiai dar tvirti, tik nelaimingai praplyšo — ši technika gelbsti. Penkios minutės — ir niekas niekada nesužinos, kad čia buvo skylė.
Močiutė sakydavo: „Gera šeimininkė ne ta, kuri neturi skylių, o ta, kuri moka jas paslėpti.” Dabar suprantu, ką ji turėjo omenyje.
