Tą vakarą vyno taurė apvirto ant šviesaus kilimo, ir aš padariau tai, ką darydavau visada – griebiau drėgną skudurą ir pradėjau trinti. Po dešimties minučių dėmė buvo dvigubai didesnė, o kilimas atrodė lyg kas būtų jį mindžiojęs purvinais batais.
Kitą dieną atėjusi valytoja Rima, dirbanti šį darbą jau dvidešimt metų, pažvelgė į mano darbą ir ilgai tylėjo. „Žinai, ką tu ką tik padarei?” – paklausė ji. „Tu tą dėmę įtrynei taip giliai, kad dabar net profesionali įranga sunkiai ištrauks.”
Viena klaida, kurią daro beveik visi
Pasirodo, trinimas – didžiausia klaida, kurią galima padaryti su kilimo dėme. Nesvarbu, ar tai vynas, kava, ar lūpdažis. Trindami mes tiesiog įspaudžiame pigmentą giliau į pluoštus ir išplečiame dėmę į šonus.
Rima paaiškino, kad teisingas judesys vadinasi „blotavimas” – švelniai spaudžiame skudurą arba popierinį rankšluostį ant dėmės, lyg norėtume ją įsiurbti, o ne ištrinti. Ir visada dirbame nuo kraštų link centro, kad dėmė neplėstųsi.
„Penkiolika sekundžių trinimo gali sugadinti tai, ką profesionalas taisytų valandą,” – pasakė ji ir pradėjo rodyti, kaip iš tikrųjų reikia elgtis.
Trys skirtingos dėmės – trys skirtingi gydymai
Kiekvienai dėmei Rima turėjo savo metodą, ir nė vienas nebuvo toks, kokio tikėjausi.
Raudonam vynui – gazuotas vanduo. Ne šiltas, ne karštas, o būtent gazuotas. Burbuliukai pakelia pigmentą iš pluoštų, tada švelniai nusausiname baltu popieriniu rankšluosčiu. Jei dėmė šviežia – dingsta per kelias minutes.
Kavai – šaltas vanduo ir fermentinis valiklis. Karštas vanduo įfiksuoja kavos dėmę taip, kad vėliau nebepašalinsi. Rima sako, kad tai dažniausia klaida – žmonės instinktyviai griebia karštą vandenį, nors jis daro priešingai.
Lūpdažiui – micelinis vanduo. Tas pats, kurį moterys naudoja makiažui nuvalyti. Užlašiname ant medvilninio diskelio, švelniai dirbame ir nusausiname drėgnu skudurėliu be pūkų. Micelinis vanduo išardo riebalinę lūpdažio bazę, nepažeisdamas kilimo pluoštų.
Kodėl testas nematomoje vietoje gali išgelbėti kilimą
Prieš naudodama bet kokį valiklį, Rima visada daro tą patį – bando jį nematomoje kilimo vietoje. Po sofa, spintos kampe, kur niekas nemato.
„Per savo karjerą mačiau šimtus kilimų, kuriuos žmonės sugadino ne dėme, o netinkamu valikliu,” – pasakojo ji. „Ypač su spalvotais kilimais – vienas netinkamas produktas ir turite išblukusį plotą, kuris atrodo blogiau nei pati dėmė.”
Testas užtrunka dvidešimt keturias valandas – užlašiname, palaukiame, patikriname. Jei spalva nepakito ir pluoštai nesugriuvo – galima naudoti.
Ką laikyti namie, kad dėmės netaptų katastrofa
Po Rimos vizito sukūriau savo avarinį rinkinį, kurį laikau spintoje prie durų. Jame – balti popieriniai rankšluosčiai, švarūs balti skudurai, gazuotas vanduo, micelinis vanduo ir maža soda dėžutė riebaliniams dėmėms.
Dar turiu purškiamą buteliuką su mišiniu: vienas šaukštas indų ploviklio, vienas šaukštas balto acto ir du puodeliai vandens. Šis mišinys tinka daugumai kasdienių dėmių.
Svarbiausia taisyklė – greitai reaguoti. Kuo ilgiau dėmė sėdi, tuo giliau įsigeria. Šviežią vyno dėmę galima pašalinti per tris minutes, o vakar dienos – kartais net profesionalai nebegali padėti.
Dabar kiekvieną kartą, kai kas nors išpila ant kilimo, prisimenu Rimos žodžius: „Neskubėk trinti. Geriau minutę pagalvok, nei valandą gailėkis.”
