Skyrybų statistika rodo, kad vis daugiau porų išsiskiria po dešimties ar daugiau bendro gyvenimo metų. Dažnai moterys lieka nustebusios – atrodė, kad viskas buvo gerai, o vyras tiesiog „užsidarė” ir išėjo be aiškaus paaiškinimo.
Psichologai ir santykių tyrėjai jau seniai stebi šį fenomeną. Pasirodo, vyriškasis pasitraukimas retai būna staigus – jis bręsta ilgai, tik požymiai dažnai lieka nepastebėti. Moksliniai tyrimai atskleidė konkrečius elgesio modelius, kurie prognozuoja santykių žlugimą.
Kas iš tiesų vyksta vyro galvoje
Tyrimai rodo, kad vyrai dažniausiai traukiasi ne dėl vieno didelio konflikto, o dėl ilgalaikio autonomijos ir tapatybės praradimo jausmo. Kai vyras jaučia, kad santykiuose nebėra vietos jo asmenybei, interesams ar sprendimams – jis pradeda planuoti išėjimą.
Prisirišimo stilius čia vaidina svarbų vaidmenį. Vengiantį prisirišimo tipą turintys vyrai linkę trauktis esant bet kokiai įtampai, užuot bandę ją spręsti. Jie tiesiog „išjungia” emocijas ir atitolsta – iš pradžių psichologiškai, vėliau fiziškai.
Santykių terapeutai tai vadina reikalavimo-pasitraukimo dinamika: vienas partneris reikalauja pokalbio, aiškinimosi, sprendimų, o kitas vis labiau užsidaro ir vengia kontakto.
Keturi apokalipsės raiteliai
Garsus santykių tyrėjas Johnas Gottmanas išskyrė keturis elgesio modelius, kurie beveik garantuotai prognozuoja santykių žlugimą. Jis juos pavadino „apokalipsės raiteliais”.
Pirmasis – kritika, nukreipta ne į konkretų veiksmą, o į partnerio charakterį. „Tu niekada nieko nepadarai” skiriasi nuo „Man svarbu, kad indai būtų plaunami vakare”. Pirmas sakinys puola asmenybę, antras – aptaria konkretų elgesį.
Antrasis – paniekinimas. Tai sarkazmas, akių vartaliojimas, niekinančios pastabos. Gottmano tyrimai rodo, kad paniekinimas yra stipriausias skyrybų indikatorius.
Trečiasis – gynimasis. Kai partneris nuolat teisindamasis atsako į bet kokį klausimą ar pastabą, dialogas tampa neįmanomas.
Ketvirtasis – užsiblokavimas (angl. stonewalling). Vyras tiesiog nustoja reaguoti, atsisako kalbėtis, tampa emociškai nepasiekiamas. Tai dažnai paskutinė stotelė prieš išėjimą.
Nematomas krūvis
Dar vienas faktorius, kurį ilgai ignoravo ir tyrėjai, ir patys vyrai – nelygus emocinio darbo ir namų ruošos paskirstymas. Tačiau tai veikia abiem kryptimis.
Kai vyras jaučia, kad santykiuose jis tik „sprendžia problemas”, bet negauna emocinio palaikymo, kai jo indėlis nuvertinamas ar nepastebimas – kaupiasi nuoskaudos. Laikui bėgant santykiai pradeda atrodyti kaip spąstai, o ne saugi erdvė.
Staigūs gyvenimo stresoriai – darbo praradimas, sveikatos problemos, neįvykę lūkesčiai – dažnai tampa lūžio tašku. Ne todėl, kad vyras negali susidoroti su sunkumais, o todėl, kad santykiuose jis neberanda atramos.
Kultūrinis kontekstas
Įdomu, kad populiarioji kultūra dešimtmečius normalizavo vyriškąjį pasitraukimą. Situacinėse komedijose „vyras, prarandantis šlepetes” arba besislepiantis nuo žmonos garaže – įprastas juoko objektas.
Tyrimai rodo, kad nuolatinė tokių stereotipų ekspozicija didina jų priimtinumą realiame gyvenime. Kai vengimas vaizduojamas kaip nekaltas humoras be pasekmių, jis tampa priimtinu scenarijumi.
Šiuolaikinė televizija ir kinas pradeda kvestionuoti šiuos stereotipus, tačiau dešimtmečių įtaka vis dar jaučiama.
Perspėjamieji požymiai
Kaip atpažinti, kad partneris ruošiasi pasitraukti? Stebėkite modelius, ne atskirus incidentus.
Emocinis atsitraukimas – vyras nustoja dalintis mintimis, jausmais, planais. Pokalbiai tampa paviršutiniški ir formalūs.
Fizinis atitolimas – vis daugiau laiko praleidžiama atskirai, atsiranda nauji pomėgiai ar draugai, apie kuriuos jūs mažai žinote.
Staigūs ribų pažeidimai – melas, finansų slėpimas, sprendimai priimami vienašališkai. Tai rodo, kad vyras jau psichologiškai išėjo iš santykių.
Ką galima padaryti
Jei atpažįstate šiuos požymius savo santykiuose, dar ne vėlu veikti. Tyrėjai rekomenduoja keletą žingsnių.
Mažinkite kaltinamąjį toną. Vietoj „Tu niekada…” bandykite „Man svarbu, kad…” Konkretūs, į elgesį orientuoti prašymai veikia geriau nei charakterio puolimai.
Nustatykite aiškias, įgyvendinamas ribas. Ne abstrakčius pažadus, o konkrečius susitarimus su aiškiomis pasekmėmis.
Atstatykite saugumą ir numatomumą. Jei santykiai tapo chaotiški ir nenuspėjami, pradėkite nuo mažų, pastovių ritualų.
Jei situacija atrodo beviltiška, profesionali pagalba – porų terapija ar individualios konsultacijos – gali padėti išsiaiškinti, ar santykius dar įmanoma atstatyti, ar laikas planuoti civilizuotą atsiskyrimą.
Kai reikia išeiti
Svarbu atskirti santykių sunkumus nuo pavojingų situacijų. Jei santykiuose yra fizinio smurto, grasinimų, sekiojimo ar kontrolės – tai ne „santykių problemos”, o smurtas artimoje aplinkoje.
Tokiu atveju prioritetas – asmeninis saugumas. Dokumentuokite incidentus, turėkite paruoštą saugumo planą, kreipkitės į specializuotas organizacijas.
Ne visi santykiai verti gelbėjimo. Kartais drąsiausias ir sveikiausias sprendimas – išeiti.
