Lietuvos gamtos mėgėjai šią žiemą susiduria su situacija, kokios nebuvo jau daugelį metų. Mėgstami takai tapo sunkiai įveikiami, o kai kurie populiarūs maršrutai visiškai uždaryti. Patyrę žygeiviai, kurie įpratę prie žiemos iššūkių, pripažįsta — tokio sniego kiekio ir tokių pavojingų sąlygų jie tikrai nesitikėjo.
Socialiniuose tinkluose plinta nuotraukos iš miškų ir parkų, kur sniego kaupiniu aukštis siekia kelius, o vietomis ir juosmenį. Tačiau didžiausia problema ne pats sniegas — pavojingiausias tapo tai, kas slypi po juo.
Kodėl įprasti takai tapo pavojingi
Po sniego sluoksniu daugelyje vietų susiformavo ledas. Temperatūros svyravimai sukėlė vadinamąjį glazūravimo efektą — drėgnas paviršius užšalo ir tapo slidesnis už čiuožyklą. Ant viršaus užkritęs sniegas šią problemą paslėpė, bet nepašalino.
Žygeiviai praneša apie netikėtus kritimus ten, kur kelias atrodė visiškai saugus. Gilios provėžos, suspaustos sniego plokštės ir paslėpti ledo lopai pavertė net gerai pažįstamus maršrutus neatpažįstamais.
Lauko komandos, kurios prižiūri takus, pergrupavo savo išteklius. Prioritetas skirtas pagrindiniams koridoriams, kur vaikšto daugiausiai žmonių. Tačiau atokesni takai, vedantys į laukinę gamtą, liko nevalyti ir tikriausiai tokie išliks iki pavasario.
Kiek ilgiau užtrunka įveikti maršrutą
Patyrę žygeiviai skaičiuoja, kad dabartinėmis sąlygomis kelionė užtrunka maždaug dvigubai ilgiau nei įprastai. Maršrutas, kurį vasarą įveikiate per dvi valandas, dabar gali pareikalauti keturių ar net daugiau.
Priežastis paprasta — tenka žengti atsargiau, ieškoti saugesnių vietų, kartais grįžti atgal ir rinktis kitą kelią. Gilaus sniego braidymas išsekina žymiai greičiau nei ėjimas išvalytu taku.
Be to, trumpos žiemos dienos reiškia, kad turite mažiau šviesos valandų. Pradėję žygį per vėlai, rizikuojate grįžti tamsoje — o tai tokiomis sąlygomis ypač pavojinga.
Kokios įrangos reikia dabar
Paprasti žieminiai batai nebepakanka. Specialistai rekomenduoja turėti snieguoles, kurios neleidžia kojai skęsti giliame sniege. Ant slidžių paviršių pravers ledkočiai, tvirtinami ant batų.
Ėjimo lazdos — būtinybė, ne prabanga. Jos padeda išlaikyti pusiausvyrą ir sumažina kritimo riziką. Geriausia turėti dvi — po vieną kiekvienai rankai.
Drabužiai turi būti sluoksniuoti ir kvėpuojantys. Braidant per sniegą prakaituojama intensyviai, tačiau sustojus greitai atvėstama. Atsarginės sausos kojinės krepšyje gali tapti tikru išsigelbėjimu.
Ką daryti prieš išvykstant
Pirmiausia patikrinkite, ar jūsų planuojamas maršrutas apskritai atidarytas. Kai kurie takai uždaryti dėl saugumo sumetimų, ir bandymas juos įveikti gali baigtis gelbėjimo operacija.
Praneškite kam nors, kur einate ir kada planuojate grįžti. Jei nesugrįšite laiku — tas žmogus žinos, kur jūsų ieškoti.
Turėkite pilnai įkrautą telefoną ir atsarginį maitinimo šaltinį. Šaltyje baterijos išsikrauna greičiau, o ryšys gali būti vienintelė jūsų gija su išoriniu pasauliu.
Pasiimkite daugiau maisto ir vandens nei manote reikiant. Žygis gali užtrukti ilgiau nei planavote, o energijos sąnaudos giliame sniege didžiulės.
Patarimas patyrusiems: nepervertinkite savęs
Net jei esate įveikę šimtus kilometrų takais, dabartinės sąlygos reikalauja nuolankumo. Patyrę žygeiviai pripažįsta, kad kai kurie maršrutai, kuriuos jie lengvai įveikdavo ankstesnėmis žiemomis, dabar jiems neprieinami.
Geriau pasirinkti trumpesnį, lengvesnį maršrutą ir grįžti saugiai, nei rizikuoti dėl ambicijų. Kalnai ir miškai niekur nedings — galėsite sugrįžti, kai sąlygos pagerės.
O kol kas — mėgaukitės žiemos grožiu, bet darykite tai protingai ir saugiai.
