Mitybos specialistė apibendrino, kuo brokoliai, pekininiai kopūstai ir baltagūžiai kopūstai skiriasi tekstūra, skoniu, maistinėmis medžiagomis ir laikymu, pažymėdama tvirtus brokolių žiedynus ir vitaminų C/K kiekį, pekininio kopūsto švelnius lapus ir subtilų skonį, o baltagūžio kopūsto – tankią galvutę ir ilgaamžiškumą. Tonas išliko praktiškas ir pagrįstas įrodymais, su patarimais apie kepimą orkaitėje, greitą apkepinimą ir fermentavimą, atitinkančius kiekvienos daržovės pranašumus – to pakanka pakeisti apsipirkimo ir valgymo įpročius, jei skaitytojas nori sužinoti daugiau.
Kopūstų rūšys ir kuo jos skiriasi
Paprastai išskiriamos kelios skirtingos kopūstų grupės, kurių kiekviena tinka tam tikriems kulinariniams tikslams ir laikymo poreikiams. Pasakotojas aprašo įprastus gūžinius kopūstus (baltus/žalius ir raudonus): tankius, ilgai išsilaikančius, turtingus vitamino C, o raudonos veislės papildomai turi antocianinų.
Švelnialapiai tipai – savojiniai ir pekininiai kopūstai – yra švelnesni, subtilesni, turintys daugiau kai kurių mineralų ir greičiau gendantys.
Kryžmažiedžių mažos galvutės – žiediniai kopūstai, brokoliai, Briuselio kopūstai – skiriasi tekstūra, maistinių medžiagų profiliais (vitaminas K, folio rūgštis, baltymai) ir atsparumu virimo metu.
Kaliaropė yra stiebinė daržovė su į ropę panašiu, riešutišku skoniu ir žymiu kalcio kiekiu.
Dekoratyviniai kopūstai priklauso tai pačiai rūšiai, tačiau yra kartesni, kietesni ir auginami daugiausia dekoratyviais tikslais, o ne vartojimui.
Geriausi kiekvienos veislės naudojimo būdai ir gaminimo metodai
Renkantis gaminimo būdą, geriausių rezultatų pasiekiama derinant kiekvienos kopūstų rūšies tekstūrą ir vandens kiekį su norimu rezultatu.
Įprasti gūžiniai kopūstai atlaiko ilgą virimo procesą barščiams, troškimą įdarytiems suktinukams arba fermentaciją raugintams kopūstams; smulkinimas tinka salotoms.
Savojos ir pekino kopūstai puikiai tinka žaliems salotose, greitam pakepinimui arba švelniam troškimui, kad išliktų minkštumas.
Brokoliai, žiediniai kopūstai ir Briuselio kopūstai gerai reaguoja į kepimą orkaitėje arba trumpą garinimą, kad sustiprėtų skonis ir išliktų traškumas.
Kaliaropė žalia yra traški, tarkuojama į salotas arba kepama kaip šakniavaisius.
Dekoratyvinių kopūstų paprastai vengiama valgyti dėl kietumo ir kartumo.
Mitybiniai privalumai ir laikymo patarimai
Tarp kopūstų rūšių maistinių medžiagų tankis ir laikymo savybės skiriasi nuspėjamai, o tai lemia, kaip juos reikėtų tvarkyti ir naudoti.
Įprasti gūžiniai kopūstai ilgai laikosi vėsiose, drėgnose sąlygose; jie tiekia vitaminą C, skaidulas, o raudonos veislės papildomai suteikia antocianinų.
Savojiniai ir pekininiai kopūstai greičiau genda – naudokite greitai; savojiniai turi šiek tiek daugiau baltymų ir geležies.
Brokoliai, žiediniai kopūstai ir Briuselio kopūstai tiekia vitaminą K, folio rūgštį, vitaminą C ir augalinių baltymų; laikykite šaldytuve ir venkite ilgalaikės drėgmės.
Ropiniai kopūstai (kaliaropės) pasižymi kalciu ir gerai laikosi šaldytuve.
Dekoratyviniai kopūstai yra kartūs ir geriausiai tinka tik puošybai.
Paprastas šaltas laikymas išsaugo maistines medžiagas ir sumažina atliekas.
