Daugelis pirkėjų parduotuvėje renkasi mėsą pagal kainą arba akcijas, net nesusimąstydami, kad ant lentynos gulintis gabalas gali būti visai ne toks šviežias, kaip atrodo. Rezultatas – nuviliantis patiekalas, sausa tekstūra arba, blogiausiu atveju, sugadintas produktas, kuris kelia pavojų sveikatai.
Problema ta, kad šiuolaikinės pakavimo technologijos leidžia mėsai atrodyti patraukliai net tada, kai ji jau prarado savo geriausias savybes. Vakuuminės pakuotės, specialios dujos ir apšvietimas parduotuvėse daro savo darbą – pirkėjas mato gražią spalvą, bet nežino, kas slypi už blizgaus paviršiaus.
Laimei, yra keletas paprastų triukų, kuriuos patyręs mėsininkas naudoja kasdien ir kurie padeda akimirksniu atskirti tikrai šviežią produktą nuo to, kuris jau seniai prarado savo vertę.
Pirmasis žvilgsnis: spalva, riebalai ir blizgesys
Šviežios mėsos spalva turėtų būti maloniai rausva arba šviesiai raudona – ne ryškiai raudona, ne tamsiai bordinė ir jokiu būdu ne pilkšva ar ruda. Tamsiai raudoni ar rudi atspalviai rodo, kad mėsa jau pabuvojo ant lentynos per ilgai arba buvo anksčiau užšaldyta ir atšildyta.
Atkreipkite dėmesį į riebalus. Jie turi būti balti ir tvirti, o ne gelsvos ar kreminės spalvos. Pageltę riebalai signalizuoja apie senesnį gyvulį arba netinkamas laikymo sąlygas.
Marmuro raštas – smulkūs balti dryželiai, tolygiai pasiskirsčiusios raumenų audinyje – žada sultingumą ir gerą skonį. Kuo tolygesnis ir smulkesnis šis raštas, tuo kokybiškesnis gabalas.
Paviršius turėtų būti šiek tiek drėgnas ir blizgus, bet jokiu būdu ne šlapias ar lipnus. Pernelyg blizgantis arba matinis paviršius – dar vienas įspėjamasis ženklas.
Patikrinimas rankomis: ką atskleidžia prisilietimas
Jei turite galimybę paliesti mėsą, švelniai paspauskite ją pirštu. Šviežia mėsa greitai atšoka į pradinę formą – tai rodo, kad raumenų skaidulos yra nepažeistos.
Paviršius turėtų būti šiek tiek drėgnas, bet jokiu būdu nelipnus. Lipnumas yra vienas aiškiausių ženklų, kad produktas buvo netinkamai laikomas arba jau pradėjo gesti.
Steikų atveju verta patikrinti ir vidurį, ir kraštus – elastingumas turėtų būti vienodas visame gabale. Jei kraštai kieti, o vidurys minkštas, mėsa greičiausiai buvo atšildyta netolygiai.
Venkite gabalų, iš kurių išsiskiria daug skysčio. Tai dažniausiai atsitinka po užšaldymo ir atšildymo ciklų – tokia mėsa bus sausesnė ir prastesnės tekstūros.
Pakuotė ir etiketė: ką sako smulkus šriftas
Prieš dėdami mėsą į krepšelį, atidžiai apžiūrėkite pakuotę. Perteklinis skystis viduje rodo, kad produktas buvo užšaldytas ir atšildytas. Išsipūtusi ar deformuota pakuotė – signalas, kad viduje vyksta nepageidaujami procesai.
Vakuuminė arba MAP plėvelė turi būti prigludusi prie mėsos be didelių oro kišenių. Jei matote, kad plėvelė atšokusi arba po ja susikaupęs oras – geriau rinkitės kitą gabalą.
Būtinai perskaitykite etiketę. Ieškokite pakavimo datos – ne tik galiojimo pabaigos. Užrašas „anksčiau užšaldyta” ar panašios formuluotės privalo būti nurodytos, jei mėsa buvo šaldyta. Jei datos neaiškios arba jų visai nėra – tai rimtas pavojaus signalas.
Jei kyla abejonių, drąsiai kreipkitės į personalą ir paprašykite patikrinti pakavimo datą pagal partijos kodą.
Kaip pasirinkti tinkamą steiko storį
Ne mažiau svarbu ir tai, kokio storio gabalą renkamės. Pernelyg plonas steikas – plonesnis nei 2,5 cm – kepant greitai išdžiūsta ir nesuteikia galimybės pasiekti gražaus temperatūros gradiento tarp apskrudusio paviršiaus ir sultingo vidaus.
Optimalus pasirinkimas – 2,5–4 cm storio steikas. Toks storis leidžia pasiekti tobulą vidutinio kepimo rezultatą su rausvu, sultingu viduriu.
Jei mėgstate lėtesnį kepimą ant žemesnės temperatūros – rinkitės dar storesnius, 4–5 cm gabalus.
Pavojaus ženklai: kada mėsą reikia grąžinti
Jei namuose pastebėjote, kad mėsa neatitinka lūkesčių – nesidrovėkite grąžinti ją pardavėjui. Aiškūs pavojaus ženklai:
Spalva pasikeitusi į tamsiai rudą, pilkšvą arba riebalai pageltonę. Paviršius lipnus arba pernelyg drėgnas. Jaučiamas rūgštus, amoniakinės arba tiesiog nemalonus kvapas. Pakuotėje susikaupęs neįprastai didelis skysčio kiekis.
Svarbiausia taisyklė – niekada neragaukite mėsos, jei abejojate jos šviežumu. Grąžinkite produktą su kvitu ir pakuote, paprašykite grąžinti pinigus arba pakeisti prekę.
Jei pakuotė jau atidaryta, o abejonės kilo vėliau – laikykite mėsą šaldytuve žemesnėje nei 4 °C temperatūroje arba iškart užšaldykite. Jei kvapas ar išvaizda kelia bent menkiausių įtarimų – saugiausia tiesiog išmesti.
