„Žarna yra laistymas, ne drėkinimas,” — pasakė kaimynas ūkininkas, stovėdamas tarp pomidorų eilių. — „Drėkinimas — tai kai vanduo patenka tiesiai prie šaknų. Žarna — tai kai pusė vandens nukeliauja ten, kur jo niekam nereikia.”
Trisdešimt metų daržininkystės patirties — ir vienas paprastas principas: vanduo turi tekėti ne ant augalo, o po juo. Ir tam yra du būdai — lašelinė juosta arba vamzdelis. Abu veikia. Bet ne abu tinka visiems.
Lašelinė juosta — kai lysvė vienoda
Lašelinė juosta — plona, lanksti, su integruotais lašintuvais kas tam tikrą atstumą. Ji tinka ilgoms, tiesioms tos pačios kultūros eilėms — agurkams, salotoms, ridikėliams, žolelėms. Ten, kur kiekvienas augalas reikalauja panašaus vandens kiekio ir auga vienodu atstumu.
Jos pranašumas — kaina ir paprastumas. Juosta kainuoja kelis eurus už dešimtis metrų, ją lengva nutiesti palei lysvę ir prijungti prie vandens šaltinio. Sezonui — idealu. Kitam sezonui greičiausiai reikės naujos — juosta plona ir nelabai atspari mechaniniam poveikiui.
„Salotoms ir ridikėliams visada juostą dedu,” — paaiškino ūkininkas. — „Pigu, greita, o vanduo keliauja tiesiai kur reikia.”
Svarbi detalė — filtracija. Lašintuvų angos tokios mažos, kad smėlis, rūdys ar organinės dalelės jas užkemša per dieną. Prieš juostą būtina įrengti tinklinį arba diskinį filtrą — kitaip sistema neveiks nė savaitės.
Vamzdelis — kai reikia lankstumo
Storesnis, tvirtesnis, ilgaamžiškesnis. Vamzdelis atlaiko didesnį slėgį, nesusiplokščia ir tarnauja kelis sezonus be pakeitimo. Prie jo galima prijungti atskirus lašintuvus — kiekvienam augalui savo, su skirtingu srautu.
Tai idealus variantas, kai lysvėje auga skirtingos kultūros — pomidorai šalia paprikų, moliūgai greta braškių. Kiekvienam augalui galima pritaikyti vandens kiekį — pomidoras gaus daugiau, braškė mažiau.
„Šiltnamyje visada vamzdelis,” — pridūrė ūkininkas. — „Ten viskas mišru — ir kiekvienam augalui reikia savo dozės. Juosta to nepadarys.”
Kaina didesnė, bet investicija atsiperka per kelis sezonus, nes nereikia keisti kasmet.
Lašintuvų atstumas pagal kultūrą
Nesvarbu, ar juosta, ar vamzdelis — lašintuvų atstumas turi atitikti sodinimo schemą. Salotos, žolelės, tankiai sodinamos gėlės — kas 15 centimetrų. Pomidorai, paprikos, moliūgai — kas 20–33 centimetrus, priklausomai nuo augalo dydžio.
Per retas atstumas — ir viduryje lieka sausa zona, kurioje šaknys negauna nieko. Per tankus — švaistymas, nes vanduo teka ten, kur augalų nėra. Tinkamas atstumas — tai balansas tarp tolygaus drėkinimo ir ekonomijos.
Filtras — ne papildomas priedas
Filtracija yra ne patobulinimas, o būtinybė. Be filtro lašelinė sistema užsikemša greičiau, nei daugelis tikisi — kartais per kelias dienas, jei vanduo iš šulinio ar tvenkinio.
Tinklinis arba diskinis filtras prieš pagrindinę liniją — minimumas. Jei vandenyje daug nuosėdų — nusėsdinimo bakas prieš filtrą. Ir reguliarus filtro praplovimas — bent kartą per savaitę aktyviu sezonu.
„Sistema be filtro — tai ne sistema,” — ramiai pasakė ūkininkas. — „Tai tiesiog vamzdis su skylėmis, kurios greitai užsikimš.”
Kai vanduo teka tolygiai — augalai auga tolygiai. Kai sistema užsikemša — vieni gauna per daug, kiti nieko. Ir tada vėl griebiame žarną — tą pačią, nuo kurios viskas prasidėjo.
