Visi žinome, kad gerti pakankamai vandens svarbu sveikatai. Internetas pilnas patarimų, kiek stiklinių reikia išgerti per dieną, o vandens gertuvės tapo beveik privaloma darbo stalo ar sporto krepšio dalimi. Dėl šio įpročio niekas net nesusimąsto – juk vanduo negali pakenkti, tiesa?
Medikai vis dažniau susiduria su pacientais, kurie į ligoninę patenka būtent dėl per didelio vandens kiekio. Būklė, kurią jie sukelia, gali baigtis ne tik galvos skausmu ar pykinimu, bet ir traukuliais, koma ar net mirtimi. Ir tai nutinka ne tik ekstremaliomis aplinkybėmis – kartais pakanka vienos klaidos karštos dienos metu.
Kas vyksta organizme, kai vandens per daug
Problema prasideda inkstų pajėgume. Šie organai yra tarsi filtrai, pašalinantys perteklinį skystį iš organizmo. Tačiau jų pajėgumas ribotas – sveiki inkstai per valandą gali pašalinti apie litrą vandens. Kai suvartojama daugiau, nei inkstai pajėgia apdoroti, prasideda bėdos.
Perteklinis vanduo praskiedžia kraujyje esantį natrį – mineralą, būtiną nervų ir raumenų veiklai. Ši būklė vadinama hiponatremija. Kai natrio koncentracija nukrenta, vanduo pradeda tekėti į ląsteles, jos brinksta. Pavojingiausia, kad tai vyksta ir smegenyse.
Kadangi kaukolė neišsiplečia, patinusios smegenys spaudžiamos, kyla intrakranijinis spaudimas. Būtent tai sukelia sunkiausius simptomus – nuo dezorientacijos iki sąmonės netekimo.
Pirmieji ženklai, kurių negalima ignoruoti
Vandens apsinuodijimo simptomai iš pradžių atrodo nekalti ir lengvai supainiojami su nuovargiu ar karščio poveikiu. Prasideda galvos skausmu, kuris nereaguoja į įprastus vaistus. Prisideda pykinimas, svaigimas, bendras silpnumas.
Vienas būdingas požymis – neįprastai šviesus, beveik permatomas šlapimas. Daugelis tai laiko geru ženklu, manydami, kad organizmas „gerai hidratuotas”. Iš tikrųjų tai signalizuoja apie persisotinimą skysčiais.
Jei situacija progresuoja, atsiranda sumišimas, sunku susikaupti, kalba tampa neaiški. Toliau gali prasidėti raumenų silpnumas, traukuliai ir galiausiai – sąmonės netekimas. Šioje stadijoje gyvybei gresia realus pavojus.
Kada keli litrai tampa pavojingi
Konkretūs skaičiai priklauso nuo daugelio veiksnių – kūno svorio, fizinio aktyvumo, aplinkos temperatūros, inkstų būklės. Tačiau medikai nurodo orientacinę ribą: trys keturi litrai per valandą ar dvi jau gali sukelti problemų.
Svarbu suprasti – tai ne per visą dieną, o per trumpą laiką. Jei tuos pačius keturis litrus išgertumėte palaipsniui per aštuonias valandas, inkstai greičiausiai suspėtų juos apdoroti. Problema atsiranda, kai skystis suvartojamas greitai.
Kasdieniam gyvenimui rekomenduojama norma suaugusiajam – apie pusantro dviejų litrų skysčių per dieną, įskaitant tą, kurį gauname su maistu. Tai gerokai mažiau nei propaguoja kai kurios „detoksikacijos” programos ar sporto entuziastai.
Situacijos, kuriose rizika didžiausia
Dažniausiai vandens apsinuodijimas ištinka ištvermės sportininkų – maratonų bėgikų, triatlonininkų, ilgų distancijų dviratininkų. Jie geria daug, bijodami dehidratacijos, bet pamiršta, kad kartu su prakaitu praranda ir druską.
Karštomis dienomis pavojus tyko ir lauko darbuotojų – statybininkų, žemės ūkio darbininkų, sodininkų. Jie gali išgerti didelius kiekius vandens per trumpą laiką, nesusimąstydami apie padarinius.
Atskirą rizikos grupę sudaro žmonės, bandantys greitai „numesti svorį” prieš svėrimą ar konkursus. Kai kurie sporto entuziastai tyčia geria daug vandens, tikėdamiesi „išvalyti organizmą”. Tokios praktikos gali baigtis ligoninėje.
Kas ypač pažeidžiami
Ne visi vienodai atsparūs vandens pertekliui. Vyresnio amžiaus žmonės turi mažesnį skysčių atsargą ir sulėtėjusią inkstų funkciją, todėl jiems saugios ribos žemesnės.
Vaikai taip pat patenka į rizikos grupę – jų kūnas mažesnis, o inkstai dar nevisiškai subrendę. Tėvai, besirūpinantys vaiko hidratacija karštą dieną, turėtų žinoti, kad per didelis uolumas gali pakenkti.
Atsargūs turėtų būti ir tie, kurie vartoja tam tikrus vaistus. Diuretikai, kai kurie antidepresantai ir nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo gali sutrikdyti natrio ir vandens pusiausvyrą organizme, padidindami hiponatremijos riziką.
Ką daryti, jei įtariate bėdą
Pastebėję įspėjamuosius ženklus – stiprų galvos skausmą, pykinimą, sumišimą po didelio kiekio vandens suvartojimo – nedelsiant kreipkitės į medikus. Jei žmogus praranda sąmonę ar prasideda traukuliai, kvieskite greitąją pagalbą.
Laukdami pagalbos, paguldykite asmenį ant šono, kad nesužalotų savęs traukulių metu ir neužspringtų, jei vemtų. Stebėkite kvėpavimą ir pulsą. Jokiu būdu neduokite druskos ar kitų elektrolitų be gydytojo nurodymo – netinkamas dozavimas gali padaryti dar daugiau žalos.
Užsirašykite, kiek maždaug skysčio žmogus suvartojo ir per kokį laiką. Ši informacija padės medikams greičiau nustatyti situacijos rimtumą.
Kaip gerti teisingai ir saugiai
Svarbiausia taisyklė – gerkite pagal troškulį, ne pagal grafiką ar programėlės priminimus. Organizmas puikiai žino, kiek jam reikia skysčių, ir signalizuoja tai troškulio jausmu.
Stebėkite šlapimo spalvą. Idealu – šviesi šiaudinė arba šviesiai geltona. Jei šlapimas visiškai skaidrus ir einamas labai dažnai – tai ženklas, kad geriate per daug. Tamsiai geltona spalva rodo, kad skysčių trūksta.
Sportuojant ar dirbant karštyje, vietoj gryno vandens rinkitės gėrimus su elektrolitais. Jie padės palaikyti natrio balansą ir sumažins hiponatremijos riziką. Nebūtina pirkti brangių sportinių gėrimų – užtenka šiek tiek druskos ir citrinos vandenį.
Ir svarbiausia – niekada nebandykite išgerti didelio kiekio vandens per trumpą laiką, kad ir kokias „naudas” žadėtų internetiniai patarimai. Jūsų inkstai to neįvertins.
