Kai bandome atsisakyti saldžių limonadų ir sulčių, dažnas pasirenka alternatyvą, kuri atrodo tobula – gaivina, neturi kalorijų, cukraus ar dirbtinių priedų. Parduotuvių lentynose šio gėrimo pasirinkimas kasmet auga, o jo populiarumas jau seniai pranoko madingų sveikuoliškų tendencijų ribas.
Tačiau gydytojai atkreipia dėmesį, kad šis tariamai nekaltas pasirinkimas gali sukelti nemalonių simptomų. Kai kuriems žmonėms jis tampa tikru virškinimo sistemos išbandymu, sukeldamas problemų, kurių paprastas vanduo niekada nesukeltų. Ir čia kalba eina ne apie kokius nors egzotiškus ingredientus – viskas slypi burbuliukuose.
Kaip anglies dioksidas veikia skrandį ir žarnyną
Kalbama apie gazuotą vandenį – mineralinį, šaltinio ar tiesiog paprastą vandenį su anglies dioksidu. Būtent šios dujos, suteikiančios gėrimui gaivinantį šnypštimą, yra problemos šaltinis.
Kai išgeriame gazuoto vandens, ištirpęs anglies dioksidas skrandyje virsta dujomis. Jos plečia skrandžio sieneles ir aktyvuoja tempimui jautrius receptorius. Atsiranda sotumo, kartais net spaudimo jausmas – nors išgėrėme vos stiklinę skysčio.
Bet tuo procesas nesibaigia. Dujos keliauja toliau į žarnyną, sukeldamos spindinio slėgio padidėjimą visame virškinimo trakte. Kai jos susimaišo su maistu, prasideda papildoma fermentacija, dar labiau didinanti dujų kiekį.
Simptomai, kuriuos daugelis priskiria kitiems veiksniams
Pilvo pūtimas, burzgimas, matomai išsipūtęs pilvas, diskomfortas – visa tai gali būti gazuoto vandens pasekmė. Problema ta, kad daugelis šių simptomų nepriskiria gėrimui, kurį laiko visiškai nekenksmingu.
Žmonės ieško priežasčių maiste, strese, hormonų svyravimuose. Atsisakoma glitimo, pieno produktų, keičiama dieta – o tikrasis kaltininkas ramiai stovi šaldytuve.
Jei pastebite, kad pilvas pūčiasi vakare labiau nei ryte, arba simptomai sustiprėja po pietų – verta atkreipti dėmesį, ar tuo metu nevartojote gazuotų gėrimų.
Kam šis gėrimas kenkia labiausiai
Ne visi vienodai jautrūs gazuoto vandens poveikiui. Kai kurie gali gerti litrais be jokių pasekmių, o kitiems užtenka vienos stiklinės.
Ypač atsargūs turėtų būti žmonės, sergantys dirgliosios žarnos sindromu (DŽS arba IBS). Jų žarnynas ir taip pasižymi padidėjusiu jautrumu, o papildomos dujos situaciją tik pablogina. Skausmas, skubumas, pakitę tuštinimosi įpročiai – visa tai gali sustiprėti nuo paprasto gazuoto vandens.
Refliukso ligą turintys žmonės taip pat patenka į rizikos grupę. Skrandžio išsiplėtimas skatina apatinio stemplės sfinkterio atsipalaidavimą, o tai reiškia – daugiau rėmens ir nemalonaus rūgšties pojūčio gerklėje.
Kiti veiksniai, didinantys jautrumą
Ankstesnės pilvo operacijos, gastroparezė (sulėtėjęs skrandžio išsituštinimas), dubens dugno problemos – visa tai trukdo normaliam dujų pašalinimui iš organizmo. Tokiems žmonėms gazuotas vanduo gali sukelti stipresnį ir ilgiau trunkantį diskomfortą.
Amžius taip pat vaidina vaidmenį. Vyresniems žmonėms virškinimo sistema veikia lėčiau, dujos ilgiau užsibūna žarnyne. Kai kurie vaistai, ypač tie, kurie mažina žarnyno motoriką, dar labiau padidina problemą.
Netgi psichologinė būsena turi įtakos – nerimas ir stresas sustiprina žarnyno jautrumą, todėl tie patys burbuliukai gali sukelti skirtingą reakciją priklausomai nuo emocinės būsenos.
Kodėl vakaras – blogiausias laikas gazuotam vandeniui
Simptomai nuo gazuotų gėrimų dažnai pablogėja nuspėjamose situacijose. Viena jų – vakarinis vartojimas.
Vakare virškinimo sistema natūraliai sulėtėja. Dujos, kurios dieną būtų greitai pašalintos, dabar užsibūna ilgiau. Gulint padėtis dar blogesnė – horizontali laikysena trukdo dujoms kilti aukštyn ir išeiti natūraliu būdu.
Rezultatas – naktinis pilvo pūtimas, diskomfortas, kartais net miego sutrikimai. Kai kurie žmonės prabunda su „baliono” jausmu pilve, nors vakarienė buvo kukli ir sveika.
Valgis ir gazuotas vanduo – bloga kombinacija
Kitas netinkamas laikas – valgymo metu. Kai gazuotas vanduo susimaišo su maistu skrandyje, padidėja tiek bendras tūris, tiek fermentacijos intensyvumas.
Anglies dioksidas reaguoja su maisto substratais ir sukuria dar daugiau dujų. Skrandis išsiplečia, atsiranda ankstyvumo jausmas, o vėliau – užsitęsęs pūtimas ir diskomfortas.
Jei jau norite gazuoto vandens, geriau jį gerti atskirai nuo maisto – bent pusvalandį iki valgio arba valandą po jo.
Praktiniai patarimai tiems, kurie nenori atsisakyti burbuliukų
Visiškai atsisakyti gazuoto vandens nebūtina, nebent simptomai tikrai stiprūs. Pakanka kelių paprastų taisyklių.
Pirmiausia – mažinkite kiekį. Vietoj kelių stiklinių per dieną apsiribokite viena. Gerkite mažais gurkšniais, ne dideliais kiekiais iš karto – taip sumažinsite staigų skrandžio išsiplėtimą.
Rinkitės tinkamą laiką. Rytas ir ankstyvos popietės valandos geriau nei vakaras. Venkite gerti valgydami – palaukite, kol maistas bent iš dalies suvirš.
Jei simptomai vis tiek vargina, pabandykite savaitę ar dvi visiškai pereiti prie paprasto vandens. Tai padės nustatyti, ar tikrai gazuotas vanduo yra problema, ar reikia ieškoti kitų priežasčių.
Papildomas aspektas – poveikis dantims
Be virškinimo sistemos, gazuotas vanduo veikia ir dantų emalį. Angliarūgštė, nors ir silpna, vis tiek kuria rūgštinę aplinką burnoje. Ilgainiui tai gali prisidėti prie emalio erozijos.
Praktinis patarimas: po gazuoto vandens nesivalykite dantų iškart. Palaukite bent pusvalandį – tuo metu seilės neutralizuos rūgštingumą ir prasidės natūrali remineralizacija. Jei norite kažką padaryti iškart, tiesiog praskalauskite burną paprastu vandeniu.
Žmonėms, jau turintiems jautrių dantų ar emalio problemų, gazuotas vanduo – ne pats geriausias pasirinkimas kasdieniam vartojimui.
