Pinigai dingsta, nors niekas neprisijungė prie sąskaitos
Dauguma žmonių, galvodami apie banko sukčiavimą, įsivaizduoja įsilaužėlius, vogančius slaptažodžius, ar apgaulingas nuorodas telefone. Tačiau pastaruoju metu specialistai fiksuoja visai kitokią schemą — tokią, kuri veikia be jokių technologijų ir remiasi senais, beveik pamirštais metodais.
Nukentėjusieji pasakoja panašias istorijas: vieną dieną tiesiog pastebi, kad iš sąskaitos dingo nemaža suma. Jokių įtartinų prisijungimų, jokių SMS kodų — pinigai tiesiog išėjo. Ir formaliai viskas atrodo teisėta.
Schema, kuri veikia be interneto
Kalbama apie vadinamąjį popierinių dokumentų sukčiavimą — metodą, kuris egzistuoja tiek pat ilgai, kiek patys bankai. Sukčiai naudoja suklastotus arba pakeistus popierinius dokumentus: įmokų kvitus, pavedimų formas, kartais net falsifikuotus parašus.
Tai gali vykti įvairiai. Vienu atveju nusikaltėlis pakeičia tikrą įmokos kvitą, pakeisdamas gavėjo duomenis. Kitu — pasinaudoja banko skyriaus procedūrų spragomis ir pateikia suklastotą pavedimo formą su padirbtu kliento parašu. Trečiu — paprasčiausiai įtikina nepatyrusį kasininką, kad turi teisę disponuoti svetima sąskaita.
Tokios schemos ypač pavojingos, nes palieka mažai skaitmeninių pėdsakų. Kol klientas pastebi trūkstamus pinigus, gali praeiti dienos ar net savaitės.
Kodėl tai įmanoma šiais laikais
Atrodytų, kad skaitmeniniame amžiuje popieriniai dokumentai turėtų būti atgyvena. Tačiau bankai vis dar priima popierinius pavedimus — ypač verslo klientų, vyresnio amžiaus žmonių ar specifinių operacijų atvejais.
Problema ta, kad procedūrinė kontrolė ne visada vienoda visuose skyriuose. Kai kur parašai tikrinami kruopščiai, kitur — formaliai. Kai kur kiekvienas sandoris fiksuojamas su laiko žymėmis ir vaizdo įrašais, kitur — tik minimaliai dokumentuojamas.
Sukčiai žino šias spragas ir jomis naudojasi. Jie renkasi skyrius su silpnesne kontrole, laukia piko valandomis, kai darbuotojai skuba, arba tikslingai ieško nepatyrusių kasininkų.
Ką daryti, jei tai nutiko jums
Jei pastebėjote neaiškius nurašymus ar įtariate sukčiavimą, laikas yra kritiškas faktorius. Kuo greičiau veiksmas — tuo didesnė tikimybė atgauti pinigus.
Pirmiausia — nedelsdami susisiekite su banku ir praneškite apie įtartiną operaciją. Prašykite užšaldyti sąskaitą ar bent apriboti tolimesnes operacijas, kol situacija neišsiaiškinta. Reikalaukite, kad jūsų pranešimas būtų užregistruotas oficialiai — paprašykite bylos numerio raštu.
Antra — kreipkitės į policiją. Net jei bankas žada ištirti pats, oficialus pareiškimas teisėsaugai yra svarbus dokumentas, jei vėliau tektų ginčyti atsakomybę ar kreiptis į teismą.
Trečia — surinkite viską, kas gali būti įrodymu: sąskaitų išrašus, kvitų kopijas, bet kokią korespondenciją su banku. Jei turite originalius dokumentus — saugokite juos atskirai, nes gali prireikti ekspertizės.
Įrodymai, kurie gali lemti sėkmę
Teisininkai ir tyrėjai pabrėžia: gerai dokumentuoti atvejai turi gerokai didesnes sėkmės galimybes. Štai ką verta turėti:
Nufotografuokite arba nuskenuokite visus su operacija susijusius dokumentus — net jei jie atrodo nesvarbūs. Užsirašykite tikslias laiko žymes: kada pastebėjote problemą, kada kreipėtės į banką, su kuo kalbėjote.
Jei operacija vyko banko skyriuje — paprašykite informacijos apie vaizdo stebėjimo įrašus. Bankai privalo juos saugoti tam tikrą laikotarpį, ir jie gali tapti lemiamu įrodymu.
Visą komunikaciją su banku stenkitės vesti raštu — el. paštu arba registruotais laiškais. Žodiniai pažadai ir patikinimai nieko neverti, jei vėliau tektų įrodinėti savo poziciją.
Kaip apsisaugoti iš anksto
Prevencija visada geriau nei gydymas. Štai keletas praktinių žingsnių, kurie sumažina riziką:
Įjunkite visus įspėjimus. Dauguma bankų leidžia gauti SMS ar push pranešimus apie kiekvieną operaciją. Tai leidžia pastebėti įtartiną veiklą iš karto, o ne po savaitės peržiūrint išrašą.
Reguliariai tikrinkite sąskaitą. Net jei turite įspėjimus — kartą per savaitę peržiūrėkite išrašą ir įsitikinkite, kad visos operacijos jums pažįstamos.
Paklauskite banko apie papildomas apsaugas. Kai kurie bankai leidžia nustatyti limitus popieriniams pavedimams, reikalauti papildomo patvirtinimo didelėms sumoms ar visai užblokuoti tam tikras operacijas.
Klausimai, kuriuos verta užduoti savo bankui
Kitą kartą lankydamiesi banko skyriuje, paklauskite konkrečių dalykų:
Kokie tapatybės patikrinimai atliekami vykdant popierinius pavedimus? Ar fiksuojami kasininko duomenys ir tikslus operacijos laikas? Kiek laiko saugomi vaizdo stebėjimo įrašai? Ar galima nustatyti papildomą patvirtinimą didelėms sumoms?
Atsakymus prašykite pateikti raštu. Jei bankas vengia atsakyti arba atsako miglotai — tai signalas, kad jų procedūros gali turėti spragų.
Jei bankas atsisako padėti
Kartais bankai bando nusimesti atsakomybę, teigdami, kad klientas pats kaltas arba kad operacija buvo teisėta. Tokiu atveju nepasiduokite.
Pirmiausia eskaluokite problemą banko viduje — kreipkitės į aukštesnį vadovą ar klientų aptarnavimo skyrių. Jei tai nepadeda — rašykite oficialų skundą Lietuvos bankui, kuris prižiūri finansų įstaigas.
Taip pat galite kreiptis į vartotojų teisių organizacijas arba advokatus, besispecializuojančius finansiniuose ginčuose. Kai kurios schemos turi sisteminio pobūdžio požymių, ir kolektyvinis ieškinys gali būti efektyvesnis nei individualus.
Saugumo jausmas gali būti apgaulingas
Šiuolaikinės technologijos sukūrė iliuziją, kad bankininkystė tapo visiškai saugi. Biometriniai duomenys, dviejų faktorių autentifikacija, šifravimas — visa tai tikrai sumažino tam tikrų sukčiavimo formų riziką.
Tačiau seni metodai niekur nedingo. Kol egzistuoja popieriniai dokumentai ir žmogiškasis faktorius — tol egzistuos ir galimybės jais piktnaudžiauti. Budrumo niekada nebūna per daug.
