Minkšta kiliminė danga po kojomis sukuria jaukumo pojūtį, slopina garsus ir šildo grindis. Tačiau tai, kas vyksta jos pluoštuose, dažnai lieka nematoma plika akimi. Naujausi tyrimai atskleidė, kad po mūsų kojomis gali slypėti kur kas daugiau nei įprasta dulkių.
Mokslininkai ėmė mėginius iš dešimčių namų ūkių ir rezultatai nustebino net patyrusius mikrobiologus. Paaiškėjo, kad kiliminė danga gali tapti tikru mikroorganizmų rezervuaru — ir kai kurie iš jų kelia rimtą susirūpinimą sveikatai. Ypač tai aktualu šeimoms su mažais vaikais, naminiais gyvūnais ar alergiškais žmonėmis.
Kaip greitai užsiteršia kilimai
Procesas prasideda nuo pirmųjų žingsnių. Kiekvieną kartą, kai įžengiame į namus, ant batų atnešame mikroskopines daleles iš lauko — žemės, dulkių, bakterijų. Prie to pridėkite odos plokšteles, kurias nuolat barstome aplink save, gyvūnų šerius, maisto trupinius ir kasdienį dulkių sluoksnį.
Tyrimai rodo, kad intensyviai naudojamose zonose — prie durų, koridoriuose, svetainėje — matomi užterštumo požymiai atsiranda jau per kelias dienas. Jei kilimas rečiau valomas, dalelės migruoja gilyn į pluoštus, kur pasiekti jas tampa vis sunkiau.
Drėgmė situaciją dar pablogina. Išsilieję skysčiai, drėgni batai ar net padidėjęs oro drėgnumas sukuria palankias sąlygas mikroorganizmams daugintis. Per kelias savaites gali susiformuoti vadinamosios bioplėvelės — struktūros, kuriose bakterijos ir grybai jaučiasi kaip namuose.
Kas iš tikrųjų gyvena jūsų kilime
Tyrimų rezultatai išskyrė tris pagrindines organizmų grupes, kurios kelia didžiausią nerimą. Pirmoji — pelėsių sporos. Aspergillus, Penicillium, Cladosporium ir kitos rūšys puikiai jaučiasi kiliminėje dangoje, ypač jei aplinkoje yra drėgmės. Šios sporos gali sukelti alerginius simptomus ir pabloginti astmos eigą.
Antroji grupė — fekalinius mikroorganizmus indikuojančios bakterijos, tokios kaip Escherichia coli ir enterokokai. Jų buvimas rodo, kad į kilimą pateko organinė tarša iš įvairių šaltinių — nuo nešvarių batų iki augintinių. Šios bakterijos siejamos su virškinimo trakto sutrikimų rizika, ypač mažiems vaikams, kurie žaidžia ant grindų ir dažnai liečia burną rankomis.
Trečioji ir bene labiausiai nerimą kelianti grupė — meticilino atsparus stafilokokas (MRSA). Ši bakterija pasižymi atsparumu daugeliui antibiotikų ir gali sukelti sunkiai gydomas odos infekcijas. Tyrimai patvirtino, kad MRSA aptinkamas reikšmingoje namų kilimų dalyje.
Kam gresia didžiausia rizika
Ne visi namų gyventojai vienodai jautrūs kilimų mikrobinei taršai. Didžiausią pavojų patiria mažamečiai vaikai — jie daug laiko praleidžia ant grindų, ropoja, žaidžia ir dažnai neša daiktus į burną. Jų imuninė sistema dar tik formuojasi ir ne visada sugeba efektyviai kovoti su patogenais.
Kita rizikos grupė — žmonės su alerginėmis ligomis ir astma. Padidėjusios alergenų bei pelėsių sporų koncentracijos gali provokuoti priepuolius, kosulį, čiaudulį ir bendrai pabloginti gyvenimo kokybę. Tyrimai fiksuoja ryšį tarp užterštos kiliminės dangos ir sumažėjusių plaučių funkcijos rodiklių.
Nusilpusios imuninės sistemos žmonės — vyresnio amžiaus, sergantys lėtinėmis ligomis ar vartojantys imuninę sistemą slopinančius vaistus — taip pat turėtų būti ypač atidūs kilimų higienai.
Valymo strategija, kuri tikrai veikia
Gera žinia ta, kad reguliari ir tinkama priežiūra drastiškai sumažina riziką. Pagrindas — siurbimas su HEPA filtru. Šis filtras sulaiko smulkiausias daleles ir neleidžia joms vėl patekti į orą. Intensyviai naudojamas zonas rekomenduojama siurbti kasdien arba bent kelis kartus per savaitę, visą namą — mažiausiai kartą per savaitę.
Dėmės ir išsiliejimai reikalauja greito reagavimo. Kuo ilgiau organinė medžiaga lieka kilime, tuo daugiau laiko turi mikroorganizmai daugintis. Naudokite fermentinius valiklius ir švelniai šluostykite — netrinant, nes taip tarša tik įsiskverbia giliau.
Profesionalus gilus valymas karštu vandeniu turėtų tapti reguliaria praktika. Standartiniams namams pakanka kartą per metus, tačiau jei turite augintinių, alergikų šeimoje ar kilimas intensyviai naudojamas — kas tris–šešis mėnesius.
Po valymo — džiovinimas yra kritiškai svarbus
Viena dažniausių klaidų — palikti kilimą drėgną po valymo. Drėgnoje aplinkoje mikroorganizmai dauginasi ypač sparčiai, todėl visas valymo darbas gali nukeliauti perniek. Užtikrinkite gerą ventiliaciją, atidarykite langus arba naudokite ventiliatorius, kol kilimas visiškai išdžius.
Jei naudojate garų valytuvą ar nuomojatės įrangą, įsitikinkite, kad ji efektyviai ištraukia vandenį. Likusį drėgmę galima pašalinti papildomai pravėdinus patalpą arba įjungus oro sausintuvą.
Kada verta apsvarstyti radikalesnį sprendimą
Kartais net kruopščiausia priežiūra nebepadeda. Jei kilimas senas, buvo stipriai užlietas vandeniu, ilgai stovėjo drėgnose sąlygose ar turi nuolatinį nemalonų kvapą — gali būti, kad tarša įsiskverbė per giliai. Tokiais atvejais sveikatos labui protingiau kilimą pakeisti nauju.
Alternatyva didelės rizikos namams — perėjimas prie kietųjų grindų dangų su nuimamais kilimėliais, kuriuos lengviau reguliariai išvalyti ar išskalbti. Tai ypač aktualu vaikų kambariuose ir prie įėjimo į namus.
Paprastos kasdienės priemonės
Be reguliaraus valymo, kelios paprastos priemonės padės sumažinti taršą. Įpraskite namiškiams ir svečiams nusiauti batus prie durų — tai vienas efektyviausių būdų sumažinti nešvarumų patekimą į namus. Padėkite patogų batų laikiklį ir namines šlepetes.
Reguliariai vėdinkite patalpas, ypač po valgio gaminimo ar dušo — taip sumažinsite drėgmės lygį ir apsunkinsite mikroorganizmų dauginimąsi. O jei turite augintinių, dažniau šukuokite jų kailį — mažiau šerių ant kilimo reiškia mažiau maisto bakterijoms ir grybams.
