Internetas pilnas patarimų, kaip numesti svorio greičiau ir lengviau. Vieni siūlo atsisakyti angliavandenių, kiti — gerti žalią arbatą litrams, treti prisiekia intermittent fasting vardu. Tačiau vienas patarimas kartojasi ypač dažnai — ir jis susijęs su tuo, ką dedame į lėkštę.
Šis metodas nereikalauja brangių papildų ar sudėtingų dietų. Produktą galima rasti bet kurioje parduotuvėje, jis pigus ir daugeliui jau guli virtuvės spintelėje. Klausimas tik vienas — ar mokslas patvirtina tai, ką teigia entuziastai, ar tai dar vienas mitas, kurį laikas išsklaidyti?
Kodėl apie tai kalba mokslininkai
Tyrimai šia tema vyksta jau kelis dešimtmečius. Mokslininkai pastebėjo įdomų fenomeną — tam tikrose kultūrose, kur tradiciškai valgoma daug aštraus maisto, nutukimo rodikliai paprastai mažesni. Žinoma, tai galėjo būti sutapimas arba kitų veiksnių pasekmė. Todėl pradėtos kontroliuojamos studijos.
Rezultatai pasirodė intriguojantys. Laboratorinėmis sąlygomis pavyko užfiksuoti realius fiziologinius pokyčius — tiek apetito reguliavime, tiek energijos sąnaudose. Tačiau, kaip dažnai nutinka moksle, atsakymas pasirodė sudėtingesnis nei „taip” arba „ne”.
Junginys, kuris viską paaiškina
Kalbama apie kapsaiciną — medžiagą, kuri suteikia aitriosioms paprikoms jų charakteringą aštrumą. Kai sukandame pipirą ir jaučiame „degimą”, tai kapsaicinas veikia nervų galūnes burnoje. Tačiau jo poveikis nesibaigia pojūčiu — jis keliauja toliau į organizmą.
Kapsaicinas aktyvuoja tam tikras smegenų sritis, susijusias su sotumo pojūčiu. Paprasčiau tariant — po aštraus maisto jaučiamės sotesni, nors suvalgėme tiek pat ar net mažiau. Tyrimuose dalyviai, kurių patiekaluose buvo aitriųjų paprikų, savanoriškai rinkosi mažesnes porcijas ir rečiau užkandžiavo tarp valgymų.
Kitas mechanizmas — vadinamoji termogenezė. Kapsaicinas šiek tiek pakelia kūno temperatūrą ir pagreitina medžiagų apykaitą. Kūnas pradeda naudoti daugiau energijos net ramybės būsenoje. Tyrimai fiksuoja energijos sąnaudų padidėjimą iki kelių procentų.
Realistiški lūkesčiai
Štai kur reikia stabtelėti ir atsikvėpti. Taip, poveikis yra, ir jis moksliškai pamatuotas. Tačiau skaičiai nėra tokie įspūdingi, kaip norėtųsi tikėti. Kelių procentų padidėjimas energijos sąnaudose — tai ne revoliucija, o subtilus papildymas.
Jei tikitės, kad pradėję valgyti aštriai per mėnesį neteksite dešimties kilogramų — teks nusivilti. Kapsaicinas nėra stebuklas ir negali pakeisti pagrindinių svorio valdymo principų: subalansuotos mitybos ir fizinio aktyvumo.
Tačiau kaip papildoma priemonė jis gali būti naudingas. Ypač tiems, kurie kovoja su nuolatiniu noru užkandžiauti ar sunkiai kontroliuoja porcijų dydį. Jei aštrus maistas padeda jaustis sotesniems ir valgyti mažiau — tai jau reali nauda.
Kaip praktiškai pritaikyti
Jei nusprendėte išbandyti, pradėkite nuo pagrindų. Nereikia iškart griebtis pačių aštriausių veislių — tyrimai nerodo, kad ekstremalus aštrumas duoda geresnių rezultatų. Vidutinis, skanus aštrumas veikia taip pat gerai, o laikytis tokio režimo kur kas lengviau.
Pridėkite smulkintų aitriųjų paprikų prie sriubų, troškinių, salotų. Naudokite aštrius padažus, bet rinkitės tuos, kuriuose mažiau cukraus ir riebalų — kitaip papildomos kalorijos panaikins visą naudą. Šviežios paprikos ar džiovinti dribsniai — geresnis pasirinkimas nei kreminiai padažai.
Svarbu klausytis savo kūno. Kai kurie žmonės puikiai toleruoja aštrų maistą, kitiems jis sukelia virškinimo diskomfortą. Jei jaučiate rėmenį, pilvo skausmus ar kitus nemalonius simptomus — šis metodas tiesiog ne jums, ir tai normalu.
Ko nepasakys reklamos
Daugelis papildų su kapsaicinu reklamuojami kaip „riebalų degintuvai”. Marketingo žinutės dažnai pernelyg optimistiškos ir nutyli svarbius niuansus.
Pirma — ilgalaikių tyrimų vis dar trūksta. Dauguma studijų trunka kelias savaites, o kas vyksta per mėnesius ar metus — mažiau aišku. Antra — individualūs skirtumai dideli. Tai, kas veikia vienam, gali visiškai neveikti kitam.
Trečia — kontekstas svarbus. Jei žmogus valgo aštriai, bet likusią dietą sudaro perdirbti produktai ir cukrus, kapsaicinas nieko neišgelbės. Jis veikia tik kaip dalis bendro sveiko gyvenimo būdo, o ne kaip atskiras sprendimas.
Papildoma nauda, apie kurią retai kalbama
Be potencialaus poveikio svoriui, reguliarus saikingas aštraus maisto vartojimas siejamas su kitais teigiamais efektais. Kai kurie tyrimai rodo galimą naudą širdies ir kraujagyslių sistemai — kapsaicinas gali padėti reguliuoti kraujospūdį ir cholesterolio lygį.
Taip pat pastebėta, kad aštrus maistas skatina endorfinų išsiskyrimą — tų pačių „laimės hormonų”, kuriuos jaučiame po sporto. Tai paaiškina, kodėl kai kurie žmonės tiesiog mėgaujasi aštriu maistu ir jaučia pasitenkinimą jį valgydami.
Galiausiai, aštrūs prieskoniai leidžia sumažinti druskos kiekį patiekaluose neprarandant skonio intensyvumo. Tai gali būti naudinga tiems, kas stengiasi riboti natrio suvartojimą.
Galutinis verdiktas
Ar aitrusis maistas padeda mesti svorį? Atsakymas — taip, bet su išlygomis. Poveikis yra realus, moksliškai patvirtintas, tačiau nedidelis. Tai ne stebuklingas sprendimas, o vienas iš daugelio įrankių, kurie gali šiek tiek palengvinti kelią link sveikesnio svorio.
Jei mėgstate aštrų maistą — puiku, galite jį drąsiai įtraukti į savo mitybą. Jei nemėgstate — nėra reikalo savęs kankinti, nes nauda tikrai nėra tokia didelė, kad verta kentėti. Svarbiausia — rasti tai, kas tinka būtent jums ir ko galite laikytis ilgą laiką.
