Manome, kad žinome, kas mus stresina. Darbo problemos, finansiniai rūpesčiai, neigiamos naujienos – tai akivaizdūs kaltininkai. Bet ką, jei pasakytume, kad viena iš mėgstamiausių laisvalaikio veiklų sukelia didesnę įtampą nei naujienų apie krizes skaitymas?

Naujausias tyrimas atskleidė netikėtą tiesą apie modernų gyvenimą. Tai, ką laikome atsipalaidavimu ar net malonumu, iš tiesų veikia mūsų nervų sistemą stipriau, nei norėtume pripažinti. Ir problema ne mumyse – ji įprogramuota į pačią sistemą, su kuria sąveikaujame.

Septyni mėnesiai stebėjimo: ką rado mokslininkai

Aalto universiteto tyrėjai Suomijoje sekė pusantro tūkstančio žmonių septynių mėnesių laikotarpiu. Dalyviai registravo savo kasdienę veiklą ir streso lygį – tiek subjektyviai, tiek pagal objektyvius elgesio rodiklius.

Rezultatai nustebino net pačius mokslininkus. Apsipirkimas internetu sukėlė didesnę fiziologinę ir savarankiškai praneštą įtampą nei daugelis kitų skaitmeninių veiklų, įskaitant socialinių tinklų naršymą, el. pašto tikrinimą ar net neigiamų naujienų skaitymą.

Tai prieštarauja įprastam suvokimui. Juk internetiniai pirkiniai turėtų būti patogūs, greiti, be eilių ir pardavėjų spaudimo. Kodėl jie virsta streso šaltiniu?

Trys mechanizmai, kurie sukelia įtampą

Tyrimas identifikavo konkrečius veiksnius, dėl kurių internetinė prekyba tampa stresine patirtimi.

Pasirinkimų perteklius. Kai prieš akis šimtai ar tūkstančiai panašių produktų, smegenys patiria sprendimų perkrovą. Kuo daugiau variantų, tuo ilgiau lyginame, tuo labiau abejojame ir tuo didesnė tikimybė, kad pasirinkę vis tiek jausimės nepatenkinti.

Laiko spaudimas. Atgalinės atskaitos, „liko tik 3 vienetai”, „akcija baigiasi už valandos” – šie signalai sukuria dirbtinį skubėjimą. Smegenys interpretuoja tai kaip grėsmę prarasti galimybę, o tai aktyvuoja streso reakciją.

Finansinis nerimas. Matoma kainų įvairovė tarp skirtingų pardavėjų kelia nuolatinę baimę permokėti. Net nusipirkus prekę lieka „o gal kitur buvo pigiau?” jausmas, sukeliantis vadinamąjį pirkėjo gailestį.

Šie trys veiksniai veikia kartu ir sustiprina vienas kitą, sukurdami unikalų streso kokteilį, kurio nėra kitose skaitmeninėse veiklose.

Kas kenčia labiausiai

Tyrimas parodė, kad stresas dėl internetinių pirkinių pasiskirsto netolygiai. Kai kurios grupės yra ypač pažeidžiamos.

Jaunesni suaugusieji reagavo stipriau nei vyresnio amžiaus dalyviai. Paradoksalu, bet tie, kurie augo su technologijomis, labiau kenčia nuo jų keliamos įtampos.

Mažesnes pajamas gaunantys žmonės patyrė didesnį stresą. Kai kiekvienas euras svarbus, spaudimas priimti „teisingą” sprendimą tampa neproporcingai didelis.

Moterys pranešė apie aukštesnį streso lygį nei vyrai. Tyrėjai sieja tai su tuo, kad moterys dažniau atlieka namų ūkio pirkimus, kurie apima daugiau lyginimo ir atsakomybės.

Jau stresą patiriantys žmonės – tie, kurie turėjo aukštą darbo ar asmeninį streso lygį prieš apsipirkimą – reagavo dar jautriau. Internetiniai pirkiniai ne tik nesumažino jų įtampos, bet ją sustiprino.

Įdomu, kad vyresnio amžiaus ir didesnes pajamas turintys dalyviai rodė mažesnį poveikį. Tai rodo, kad problema ne vien technologinė – ji susijusi su platesniais socioekonominiais veiksniais.

Kodėl tai svarbu suprasti

Daugelis žmonių apsipirkimą internetu laiko atsipalaidavimo forma. Po sunkios darbo dienos naršyti parduotuves, ieškoti akcijų, sudėti prekes į krepšelį – tai atrodo kaip nekalta pramoga.

Bet tyrimo duomenys rodo, kad ši „pramoga” gali veikti priešingai nei tikimės. Vietoj atsipalaidavimo gauname papildomą kognityvinę apkrovą. Vietoj pasitenkinimo – nerimą dėl sprendimo.

Tai nekaltina vartotojų. Internetinės parduotuvės specialiai suprojektuotos taip, kad sukeltų šias reakcijas. Skubumo signalai, begaliniai pasirinkimai, kainų lyginimo sudėtingumas – visa tai nėra atsitiktinumas. Tai dizaino sprendimai, skatinantys pirkti daugiau ir greičiau.

Praktiniai žingsniai stresui mažinti

Tyrėjai siūlo konkrečias strategijas, kurios gali padėti sumažinti su apsipirkimu susijusią įtampą.

Išjunkite rinkodaros pranešimus. Kiekvienas „specialus pasiūlymas” jūsų telefone sukuria mikrospaudimą reaguoti. Mažiau pranešimų – mažiau streso šaltinių.

Naudokite kainų sekimo įrankius. Vietoj to, kad patys nuolat tikrintumėte kainas, leiskite programai tai padaryti. Kai gausite pranešimą apie kainų kritimą, galėsite nuspręsti ramiai.

Sudarykite pirkinių sąrašą iš anksto. Apsispręskite, ko jums reikia, prieš atidarydami parduotuvę. Tai sumažina impulsyvaus naršymo ir sprendimų perkrovos riziką.

Nustatykite fiksuotą apsipirkimo laiką. Vietoj to, kad nuolat tikrintumėte akcijas, skirkite tam konkrečią savaitės valandą. Likusiu laiku tiesiog nesidomėkite.

Nustatykite biudžeto ribą prieš pradedami. Kai žinote, kiek galite išleisti, sprendimas tampa paprastesnis – ar prekė telpa į biudžetą, ar ne.

Papildomas patarimas: prieš paspausdami „pirkti”, palikite prekę krepšelyje dvidešimt keturias valandas. Dažnai rytojaus dieną suprasite, kad jos visai nenorite – ir sutaupysite ne tik pinigų, bet ir streso.

Ką daryti, kai įtampa jau kyla

Jei pastebite, kad apsipirkimo metu jaučiatės įsitempę, nepatenkinti ar negalite nustoti lyginti variantų – tai signalas sustoti.

Uždarykite naršyklę ar programėlę. Padarykite penkių minučių pertrauką nuo ekrano. Išgerkite vandens, pasivaikščiokite po kambarį. Leiskite smegenims „atvėsti” nuo sprendimų perkrovos.

Grįžkite prie pirkimo tik tada, kai jausitės ramiau. Arba visai negrįžkite – dažnai tai geriausias sprendimas.

Papildomas patarimas: jei pastebite, kad reguliariai jaučiatės blogai po apsipirkimo sesijų, pabandykite savaitę visai nepirkti nieko internetu. Stebėkite, ar pasikeis jūsų bendra savijauta. Daugeliui žmonių tai tampa atradimu – kiek mažiau streso jie patiria, kai tiesiog nedalyvauja šiame žaidime.

Platesnė perspektyva

Šis tyrimas – ne apie tai, kad reikia atsisakyti internetinių pirkinių. Jie patogūs, dažnai pigesni ir sutaupo laiko. Bet svarbu suprasti, kad jie nėra neutrali veikla.

Kiekvienas apsilankymas internetinėje parduotuvėje yra sąveika su sistema, sukurta paveikti jūsų elgesį. Žinodami tai, galite priimti sąmoningesnius sprendimus – kada, kaip ir kiek laiko leisti apsipirkimui.

Streso valdymas prasideda nuo supratimo, kas jį sukelia. Dabar žinote vieną šaltinį, kurio anksčiau galbūt net neįtarėte.