Darbo aplinkoje humoras visada yra šiek tiek rizika. Vieną dieną jis suartina, kitą – priverčia nejaukiai nusišypsoti ir greičiau pakeisti temą. Su dovanomis situacija labai panaši. Kai bosas turi humoro jausmą, atsiranda pagunda „pažaisti“, bet kartu atsiranda ir atsakomybė nepersistengti.
Esu matęs, kaip dovana su lengva ironija tampa mėgstamu daiktu kabinete. Taip pat esu matęs, kaip „juokingas“ sprendimas tampa tuo, apie kurį vėliau visi stengiasi nekalbėti. Todėl įvairios dovanos bosui su humoru reikalauja daugiau jausmo nei drąsos.
Humoras turi būti apie situaciją, o ne apie žmogų
Saugiausia riba eina labai aiškiai. Kai pokštas liečia bendrą darbo kasdienybę, jis dažniausiai suveikia. Kai pokštas pradeda liesti patį vadovą kaip asmenį, atsiranda įtampa.
Vadovas gali juoktis garsiai, bet tai dar nereiškia, kad jam viduje patogu. O kolektyvui dar svarbiau jaustis saugiai. Todėl geriau rinktis humorą, kuris kyla iš bendrų patirčių: ilgų susitikimų, amžino kavos puodelio, projektų, kurie „vos nepaskendo“, bet vis tiek išplaukė.
Kodėl juokinga dovana turi išlikti normali dovana
Humoras dovanose veikia geriausiai tada, kai jis nėra visas turinys. Jei nuimsite pokštą ir dovana vis tiek išliks naudinga, vadinasi pasirinkimas geras.
Aš visada galvoju apie antradienį. Ne apie šventę, ne apie įteikimo akimirką, o apie eilinę darbo dieną. Jei bosas tą dovaną gali naudoti antradienį be jokio keisto jausmo, humoras greičiausiai pataikytas.
Kai „juokinga“ tampa per garsiai
Yra momentas, kai dovana pradeda šaukti. Per ryškus tekstas, per daug vidinių juokelių, per didelis noras būti „originaliems“. Tada dovana praranda lengvumą ir pradeda varginti.
Pritemptai atrodo ir tada, kai humoras bando vertinti vadovo sprendimus ar stilių. Net jei tai sakoma su šypsena, darbo santykiuose tai gali skambėti dviprasmiškai. Geras humoras neturi palikti klausimo „ar čia buvo apie mane“.
Kaip atrodo saugus pasirinkimas, kai norisi šypsenos
Praktiškai veikia labai paprastas principas: rimtas pagrindas, lengva užuomina. Dovana neturi būti pokštas pati savaime. Ji gali turėti mažą detalę, kuri sukelia šypseną tiems, kurie supranta kontekstą.
Tokios įvairios dovanos bosui dažniausiai atrodo brandžiai, nes jos parodo, kad komanda moka juoktis, bet moka ir laikyti ribą. Vadovui tai svarbu, net jei jis pats to garsiai neįvardina.
Asmeniškumas gimsta iš bendros patirties, ne iš pašaipos
Geriausi juokai dažniausiai gimsta iš dalykų, kuriuos visi išgyveno kartu. Projektas, kuris truko ilgiau nei planuota. Susitikimas, kuris tapo legenda. Frazė, kuri netyčia tapo vidiniu posakiu.
Kai dovana remiasi tokia patirtimi, ji tampa sava. Ji nėra apie „vadovą“, ji yra apie komandą ir vadovą tame pačiame kontekste. Tai sukuria šilumą, o ne atstumą.
Kodėl kortelė kartais svarbesnė už patį daiktą
Jei kyla bent menkiausia abejonė, ar humoras bus suprastas, kortelė gali viską sustatyti į vietas. Vienas sakinys, kuris parodo intenciją, labai sumažina riziką.
Trumpas, ramus tekstas leidžia suprasti, kad dovana skirta su pagarba, o humoras yra tik lengvas fonas. Vadovai tokį toną paprastai įvertina.
Geras humoras palieka lengvumą, o ne tylą
Jeigu po dovanos įteikimo patalpoje lieka šypsena, o ne pauzė, viskas pavyko. Humoras darbo santykiuose neturi būti stiprus, jis turi būti tikslus.
Kai įvairios dovanos bosui pasirenkamos su pagarba, jos ne tik pralinksmina, bet ir sustiprina ryšį. O tai, galų gale, ir yra visas tikslas.
