Arbata – vienas populiariausių gėrimų pasaulyje, ir diskusijos apie jos naudą sveikatai nesibaigia. Tačiau pastaruoju metu vis dažniau kyla kitas klausimas: ar svarbu, kokios temperatūros arbatą geriame? Vieni tvirtina, kad tik karšta arbata išgauna visas naudingas medžiagas, kiti – kad šaltai užpilta yra švelnesnė ir net sveikesnė.

Internete galima rasti dešimtis prieštaringų straipsnių, o kiekvienas arbatos mėgėjas turi savo nuomonę. Tačiau ką iš tikrųjų sako mokslas ir specialistai, išmanantys biocheminius procesus? Atsakymas gali nustebinti tuos, kurie tikėjosi aiškaus laimėtojo.

Kas vyksta puodelyje, kai pilate karštą vandenį

Kai karštas vanduo paliečia arbatos lapelius, prasideda intensyvus cheminis procesas. Aukšta temperatūra – nuo 80 iki 100 laipsnių, priklausomai nuo arbatos rūšies – greitai ištirpdo ir ištraukia bioaktyvias medžiagas: polifenolius, katechinus, kofeiną.

Būtent todėl karšta arbata turi ryškesnį skonį ir stipresnį aromatą. Per kelias minutes vanduo „išplėšia” iš lapelių maksimalų kiekį junginių. Tačiau kartu išsiskiria ir taninai – medžiagos, suteikiančios arbatai kartumą ir rūgštumą.

Žalioji arbata reikalauja žemesnės temperatūros – apie 75–80 laipsnių. Juodoji atlaikys ir verdantį vandenį. Jei užplikysite žaliąją arbatą per karštu vandeniu, gausite kartų gėrimą, kuriame dalis naudingų junginių bus sunaikinta.

Šaltas užplikymas: lėtas, bet kitoks

Šaltai ruošiama arbata – visai kitas procesas. Čia lapelius tiesiog užpilate šaltu vandeniu ir paliekate šaldytuve nuo šešių iki dvylikos valandų. Lėtas ekstraktavimas veikia švelniau – junginiai išsiskiria palaipsniui, be terminio šoko.

Rezultatas – mažiau kartus, švelnesnis gėrimas su subtilesnėmis skonio niuansomis. Kai kurie tyrimai rodo, kad baltojoje arbatoje šaltasis užplikymas gali išsaugoti net daugiau antioksidantų nei karštas metodas. Žaliojoje arbatoje katechinai taip pat išlieka geriau.

Tačiau šaltai užpilta arbata turi mažiau kofeino ir silpnesnį aromatą. Tiems, kurie ieško ryto energijos, tai gali būti minusas. Tiems, kurie jautrūs kofeinui – privalumas.

Ką iš tikrųjų sako ekspertai

Ir štai pagrindinė išvada, kurią pateikia specialistai: temperatūra nėra lemiamas veiksnys. Arbatos nauda sveikatai pirmiausia priklauso nuo pačios arbatos tipo ir kokybės, o ne nuo to, ar ją geriate karštą ar šaltą.

Tiek šiltame, tiek šaltame gėrime išlieka tie patys pagrindiniai junginiai – polifenoliai, antioksidantai, mineralai. Jų proporcijos šiek tiek skiriasi, tačiau klinikiniai tyrimai nerodo reikšmingo skirtumo sveikatos rezultatams.

Reguliarus arbatos vartojimas – nesvarbu, kokios temperatūros – siejamas su mažesne širdies ligų rizika, geresne kraujagyslių būkle ir tam tikru apsauginiu poveikiu nuo kai kurių vėžio formų. Bet šie efektai kyla iš pačių arbatos junginių, ne iš temperatūros.

Vienas dalykas, kurio geriau vengti

Yra viena svarbi išimta: labai karšti gėrimai gali būti kenksmingi. Tyrimai rodo, kad nuolat geriami gėrimai, kurių temperatūra viršija 65 laipsnius, didina stemplės vėžio riziką. Tai nesusiję su arbatos savybėmis – tiesiog karštas skystis pažeidžia gleivinę.

Todėl, jei mėgstate karštą arbatą, leiskite jai šiek tiek atvėsti prieš geriant. Kelios minutės laukimo gali turėti reikšmės ilgalaikei sveikatai.

Kuri arbata kam labiausiai tinka

Jei norite maksimaliai išnaudoti antioksidantų potencialą, rinkitės žaliąją arba baltąją arbatą. Jose daugiausiai katechinų – galingų antioksidantų, kurie siejami su daugeliu sveikatos privalumų.

Juodoji arbata turi kitokį junginių spektrą – daugiau oksiduotų polifenolių, vadinamų teaflavinais. Ji taip pat naudinga, tik kitokiu būdu.

Vaistažolių arbatos – ramunėlių, mėtų, imbiero – turi savo specifinius privalumus, tačiau jose nėra tikrosios arbatos (Camellia sinensis) junginių. Jos vertinamos dėl kitų savybių.

Praktiniai patarimai kasdieniam vartojimui

Rinkitės metodą pagal situaciją ir skonį. Ryte, kai reikia greito energijos šaltinio – karštai užpilta juodoji ar žalioji arbata. Karštą vasaros dieną – šaltai užpilta arbata su ledu.

Jei ruošiate šaltąją arbatą, palikite ją šaldytuve vakarą prieš – ryte turėsite paruoštą gaivų gėrimą. Laikykite ne ilgiau kaip tris dienas ir visada uždengę.

Venkite per daug cukraus ir grietinėlės – šie priedai gali panaikinti arbatos naudą sveikatai. Jei norite pasaldinti, rinkitės nedidelį kiekį medaus. Citrina ne tik suteikia skonio, bet ir padeda geriau įsisavinti kai kuriuos antioksidantus.

Svarbiausia – gerti arbatą reguliariai. Vienas puodelis per mėnesį nepadarys stebuklo, bet keletas puodelių kasdien gali turėti realų poveikį. O ar ji bus karšta ar šalta – jūsų pasirinkimas.