Mokslininkai, tyrinėjantys Šiaurės Atlanto vandenis, aptiko kažką, ko nesitikėjo rasti. Duomenys rodė anomaliją – kažkas po vandeniu buvo kitokia nei turėjo būti. Iš pradžių tyrėjai manė, kad tai matavimo klaida.
Tačiau pakartotiniai tyrimai patvirtino: čia slypi geologinis radinys, kuris verčia perrašyti vadovėlius apie šio regiono istoriją. Atradimas gali pakeisti mūsų supratimą apie tai, kaip formavosi Žemės paviršius prieš dešimtis milijonų metų.
Paslaptinga anomalija Deiviso sąsiauryje
Tyrimų zona – Deiviso sąsiauris, vandens ruožas tarp pietryčių Bafino salos Kanadoje ir pietvakarių Grenlandijos. Šioje vietoje mokslininkai pastebėjo, kad Žemės pluta yra neįprastai stora, palyginti su aplinkine vandenynine litosfera.
Tai buvo pirmas signalas, kad po vandeniu slypi kažkas daugiau nei tikėtasi. Tačiau kas būtent – tai reikėjo išsiaiškinti.
Paslėptas kontinentinis blokas
Išsamūs tyrimai atskleidė tiesą: Deiviso sąsiauryje slypi mikrokontinentas – atskiras kontinentinis blokas, kuris anksčiau nebuvo žinomas mokslininkams. Jis tarsi paslėptas tarp dviejų didesnių sausumos masių, nepastebėtas ankstesniuose žemėlapiuose.
Mikrokontinentas pasižymi žymiai storesne pluta nei aplinkinė vandenynų dugno pluta. Jo ribos aiškiai matomos gravitacijos ir seisminiuose duomenyse – tai nėra tiesiog sustorėjusi vandeninė pluta, o tikras kontinentinis fragmentas.
Kaip mokslininkai jį surado
Atradimas įvyko integruojant kelis tyrimo metodus. Laivuose atliekami gravitacijos matavimai parodė tankio pokyčius po vandeniu. Seisminiai atspindžio profiliai atskleidė plutos storį ir struktūrą.
Tyrėjai apdorojo vadinamąsias Bouguer anomalijas – gravitacijos pokyčius, kurie rodo, kur po žeme slypi tankesnės ar lengvesnės uolienos. Šie duomenys buvo lyginami su seisminiais greičių modeliais, kol tapo aišku: čia yra atskiras kontinentinis blokas.
Kada susiformavo šis mikrokontinentas
Geologinė rekonstrukcija rodo, kad mikrokontinento istorija prasidėjo maždaug prieš 118 milijonų metų, ankstyvuoju kreidos periodu. Tuomet prasidėjo pradinis riftas – Žemės plutos plyšimas ir plonėjimas.
Vėliau, maždaug prieš 58–49 milijonus metų, įvyko lemiamas įvykis: koncentruotas išsiplėtimas rytinėje Deiviso sąsiaurio dalyje galutinai atskyrė šį bloką nuo Grenlandijos. Nuo tada jis liko izoliuotas – per mažas, kad būtų laikomas tikru kontinentu, bet per didelis ir per skirtingas, kad būtų tiesiog vandenynų dugnas.
Kodėl tai svarbu geologijai
Šis atradimas verčia peržiūrėti visus regioninius plokščių tektonikos modelius. Anksčiau mokslininkai bandė paaiškinti gravitacijos ir seismines anomalijas šiame regione kitais būdais – kaip magminį papildymą ar tiesiog sustorėjusią plutą.
Dabar aišku, kad jie matė mikrokontinento pėdsakus, tik to nesuprato. Nauji modeliai turės įtraukti šio bloko geometriją ir istoriją, kad tiksliai atspindėtų, kaip Grenlandija ir Šiaurės Amerika atsiskyrė viena nuo kitos.
Laukiantys klausimai
Nors atradimas reikšmingas, daug klausimų lieka neatsakyti. Kokios tikslios mikrokontinento ribos? Kaip tiksliai kito plutos storis per milijonus metų? Ar yra daugiau panašių paslėptų kontinentinių fragmentų kituose pasaulio vandenyse?
Tolimesni tyrimai reikalauja naujų seisminių profilių, tikslesnių gravitacijos matavimų ir radiometrinio uolienų datavimo. Mokslininkai planuoja daugiadisciplines ekspedicijas, kad galutinai išsiaiškintų šio geologinio milžino istoriją.
Viena aišku: Žemė vis dar slepia paslaptis, kurių net moderniausi žemėlapiai neatskleidžia.
