Elektra dingsta, šildymas sustoja – ir prasideda lenktynės su laiku. Vieni namai per kelias valandas tampa šaltais kaip rūsys, kiti išlieka jaukūs beveik parą. Kodėl taip skiriasi?
Daugelis mano, kad viskas priklauso nuo langų ir šiltinimo. Iš dalies tai tiesa. Tačiau yra vienas veiksnys, apie kurį retai kalbama, nors jis lemia didžiausią skirtumą. Kai kurie seni pastatai turi savybę, kurios šiuolaikiniai namai dažnai stokoja.
Jei kada nors teko patirti ilgesnį elektros ar šildymo sutrikimą, tikriausiai pastebėjote: vieni butai atvėsta akimirksniu, kiti – laikosi stebėtinai ilgai. Tai ne atsitiktinumas ir ne vaizduotė. Skirtumas matuojamas valandomis, kartais – beveik para.
Kodėl vieni namai „laiko” šilumą, o kiti – ne
Esmė slypi fizikoje. Kiekviena medžiaga turi savybę, vadinamą šilumine mase arba šilumine talpa. Tai gebėjimas sugerti šilumą, ją kaupti ir lėtai išskirti.
Įsivaizduokite akmenį, gulintį saulėje. Jis įkaista lėtai, bet ir atvėsta lėtai – net sutemus jis dar ilgai skleidžia šilumą. Panašiai veikia ir kai kurie pastatai.
Kita vertus, plonas metalo lakštas įkaista akimirksniu, bet taip pat greitai atšąla. Lygiai taip elgiasi lengvos konstrukcijos namai – jie negali „sukaupti” šilumos ateičiai.
Geriausi šilumos saugotojai – storos mūrinės sienos
Ilgiausiai šilumą išlaiko seni mūriniai pastatai su labai storomis sienomis – iki 70 cm storio plytų ar akmens mūru. Tokios sienos veikia kaip didžiulė šiluminė baterija: kol šildymas veikia, jos lėtai sugeria šilumą ir kaupia ją savyje. Kai šildymas sustoja – lėtai išskiria sukauptą šilumą atgal į patalpą.
Tokiuose namuose temperatūra krenta labai pamažu. Net po 12–24 valandų be šildymo viduje gali būti pakenčiamai šilta, ypač jei langai uždengti ir durys uždarytos.
Tai paaiškina, kodėl senos kaimiškos trobos su storomis akmeninėmis sienomis ar senieji miestų mūriniai namai dažnai laikomi „šiltais” – nors jų šiltinimas pagal šiuolaikinius standartus menkas.
Vidutiniokai – sovietiniai plytiniai daugiabučiai
Chruščiovkės ir kiti plytiniai daugiabučiai užima vidurinę poziciją. Jų sienos pakankamai masyvios, kad sukurtų tam tikrą šiluminę inerciją. Tačiau dažnai juos nuvilnija kiti veiksniai: seni, nesandarūs langai, susidėvėjusios siūlės, prastos komunikacijos.
Jei tokie namai buvo renovuoti – pakeisti langai, apšiltintas fasadas – jų šiluminės savybės gerokai pagerėja. Tačiau jei remontas nebuvo atliktas, šiluma pabėga pro visus plyšius, ir storos sienos nebepadeda.
Blogiausias variantas – skydiniai namai
Prasčiausiai šilumą išlaiko sovietinės eros skydiniai daugiabučiai, statyti 1970–1980 metais. Jų sienos – plonos gelžbetonio plokštės, sujungtos siūlėmis, kurios laikui bėgant tampa tikrais šilumos tiltais.
Tokie namai atvėsta per kelias valandas. Šiluminė masė minimali, o kiekviena siūlė, kiekvienas kampas – vieta, kur šiluma tiesiog „bėga” laukan.
Panašiai elgiasi ir lengvos medinės bei metalinės karkasinės konstrukcijos. Jos gali būti puikiai apšiltintos, bet neturi gebėjimo kaupti šilumą. Kai šildymas sustoja – atvėsimas prasideda iš karto.
Pastatų rikiuotė: nuo geriausių iki blogiausių
Štai kaip skirtingi pastatų tipai išsirikiuoja pagal gebėjimą išlaikyti šilumą be šildymo:
Lėčiausiai atvėsta: seni mūriniai namai su storomis (50–70 cm) plytų ar akmens sienomis.
Vidutiniškai: sovietiniai plytiniai daugiabučiai, ypač jei renovuoti.
Greičiau atvėsta: monolitinės konstrukcijos su apšiltintais fasadais – labai priklauso nuo atnaujinimų kokybės.
Greitai atvėsta: lengvos medinės ir karkasinės konstrukcijos.
Greičiausiai atvėsta: sovietiniai skydiniai blokai – plonos sienos, daug šilumos tiltų.
Ką daryti, kai dingsta šildymas
Nepriklausomai nuo namo tipo, yra keletas paprastų veiksmų, kurie padės sulėtinti šilumos nuostolius.
Langai – didžiausias šilumos nuotėkis. Uždenkite juos storomis užuolaidomis, pledais ar net plastikine plėvele. Tai sumažins ir konvekciją, ir spinduliuotės nuostolius.
Durys – uždarykite vidines duris ir sutelkite šeimą viename kambaryje. Šildyti visą butą beprasmiška, kai šilumos šaltinio nėra.
Plyšiai ir angos – užkimškite vėdinimo angas (laikinai), sandarinkite duris ir langus rankšluosčiais ar putplasčiu.
Kampai – išoriniai kampai atvėsta greičiausiai. Jei įmanoma – pastatykite ten baldus ar uždenkite audeklu.
Realūs lūkesčiai
Svarbu suprasti: net geriausios mūrinės sienos neapsaugos amžinai. Po maždaug 24 valandų be šildymo dauguma pastatų priartėja prie lauko temperatūros – tik greitis skiriasi.
Storos mūrinės konstrukcijos gali duoti papildomų 12–18 valandų palyginti su skydiniais namais. Tai daug, ypač laukiant, kol bus atstatytas elektros tiekimas. Tačiau tikėtis, kad namas laikysis kelias dienas be jokio šildymo – nerealu.
Geriausia strategija – žinoti savo namo savybes, turėti atsarginį šildymo šaltinį ir mokėti greitai sumažinti šilumos nuostolius. Tada net ilgesnis sutrikimas netaps katastrofa.
