Šaltą žiemos vakarą norisi vieno — šilumos. Ir kai centrinis šildymas nepakankamas arba sąskaitos kyla į neregėtas aukštumas, ranka natūraliai siekia kompaktiško, nebrangaus sprendimo, kurį galima rasti bet kurioje buitinės technikos parduotuvėje. Jį įjungiate, pastatote šalia sofos ir per kelias minutes kambaryje jau jauku.
Bet statistika rodo, kad būtent šis kasdienis sprendimas kasmet sukelia šimtus gaisrų, traumų ir net žūčių. Ir daugeliu atvejų priežastis — ne prietaiso brokas, o kelios paprastos klaidos, kurias daro beveik visi.
Kodėl elektriniai šildytuvai — vienas pavojingiausių buitinių prietaisų
Elektriniai nešiojami šildytuvai atrodo nekaltai — jie maži, paprasti ir atrodo saugūs. Bet skaičiai kalba kitaip: šie prietaisai sudaro maždaug 40 % visų su šildymu susijusių gaisrų namuose ir apie trečdalį kasmetinių šildymo gaisrų apskritai.
Dažniausia priežastis — šildytuvas, pastatytas per arti degių daiktų. Užuolaidos, patalynė, baldai, skalbiniai — bet kas, kas atsiduria arčiau nei metro nuo prietaiso, gali užsidegti. Ir tam nereikia tiesioginės liepsnos — pakanka ilgalaikio karščio poveikio.
Kita dažna problema — apvirtimai. Vaikai, naminiai gyvūnai ar tiesiog nepatogiai pastatytas prietaisas nuvirsta ant kilimo ar sofos — ir per kelias minutes situacija tampa nekontroliuojama. Pridėkite prie to nusidėvėjusius laidus, ilginamuosius kabelius ir perkrautas elektros grandines — ir gausite receptą nelaimei.
Klaidos, kurias daro beveik visi šildytuvų naudotojai
Daugelis šių klaidų atrodo nekaltai — ir būtent todėl jos tokios pavojingos.
Šildytuvas ant sofos ar lovos. Atrodo patogu — šiluma čia pat, kur sėdite ar gulete. Bet minkštas, degus paviršius yra pati pavojingiausia vieta šildytuvui. Prietaisas turi stovėti ant kieto, stabilaus, nedegaus paviršiaus — idealiai ant plytelių ar betono.
Ilginamasis laidas. Šildytuvas traukia daug elektros energijos, o ilginamieji laidai tam nėra pritaikyti. Perkaitęs laidas gali užsidegti anksčiau nei pajusite kvapą. Taisyklė paprasta: kištukas — tiesiai į sieninį lizdą, be jokių tarpininkų.
Keletas prietaisų viename lizde. Elektros juosta su šildytuvu, kavos aparatu ir televizoriumi — tai perkrauta grandinė, kuri gali sukelti trumpąjį jungimą. Vienas šildytuvas — vienas lizdas.
Paliktas be priežiūros. Išėjote į kitą kambarį „tik minutei” — o minutė virto pusvalandžiu. Šildytuvą reikia išjungti ir ištraukti kištuką kiekvieną kartą, kai paliekate kambarį. Ir jokiu būdu neleiskite jam veikti miegant.
Kaip naudoti saugiai: tikrinimo sąrašas
Jei naudojate elektrinį šildytuvą — štai minimalus saugumo standartas, kurio verta laikytis.
Aplink prietaisą turi būti bent 90 centimetrų laisvos erdvės — jokių baldų, užuolaidų, žaislų ar kitų daiktų šioje zonoje. Šildytuvas stovi ant stabilaus, nedegaus paviršiaus, toli nuo praėjimų, kur jį galėtų užkliudyti ar nuversti.
Rinkitės modelius su automatinio išsijungimo funkcija apvertimo atveju ir apsauga nuo perkaitimo. Tai minimalios saugos priemonės, kurios turėtų būti kiekviename šiuolaikiniame šildytuve.
Patikrinkite laidą — jei jis įtrūkęs, pažeista izoliacija ar jaučiasi šiltas net kai prietaisas neveikia — nenaudokite. Ir kas mėnesį patikrinkite, ar dūmų detektoriai kiekviename aukšte veikia ir turi veikiančias baterijas.
Kada kreiptis į specialistą
Jei naudojate šildytuvus reguliariai, verta pasikviesti licencijuotą elektriką, kuris įvertintų elektros instaliacijos būklę ir grandinių pajėgumą. Perkrovos problema dažnai nematoma, kol neįvyksta bėda.
Nedelsiant kreipkitės, jei pastebėjote suodžius aplink lizdus, neįprastą kvapą šildant, gelsvą liepsnos atspalvį dujiniuose prietaisuose ar dažną šildymo sistemos jungimąsi ir išsijungimą.
Metinė šildymo sistemos apžiūra — krosnies, dūmtraukio ar malkinės krosnelės patikra — kainuoja apie 75–150 eurų ir gali apsaugoti nuo kur kas brangesnių pasekmių. Daugelis vietos priešgaisrinių tarnybų taip pat siūlo nemokamą ar pigų dūmų detektorių įrengimą — tereikia paskambinti ir paklausti.
