Jei jūsų alavijas atrodo apgailėtinai – lapai ploni, susiraukšlėję, spalva blankiai pilkšva – nesiskubinkite jo gelbėti stikline vandens. Būtent skubotas laistymas dažniausiai ir pribaigia šį augalą galutinai. Tūkstančiai augalų mėgėjų daro tą pačią klaidą: pamato nuvytusį alavijų ir tuoj pat apipila vandeniu, tikėdamiesi stebuklo per naktį. O rezultatas – supuvusios šaknys ir į šiukšliadėžę keliaujantis vazonas.
Patyrę augintojų bendruomenių nariai jau seniai žino vieną paprastą triuką, kuris leidžia net visiškai išdžiūvusiam alavijui atsigauti ir vėl prisipildyti sultimis. Jis nereikalauja jokių brangių trąšų, specialių preparatų ar sudėtingų procedūrų. Viskas, ko reikia – šiek tiek kantrybės ir teisingas laistymo laikas.
Kodėl negalima laistyti iš karto
Esmė paprasta: prieš laistydami alavijų, palaukite lygiai 24 valandas. Per šį laikotarpį dirvožemyje vyksta keli svarbūs procesai. Pirma, substratas nusėda natūraliai – užsidaro smulkios oro kišenės, kurios kitaip sukeltų netolygų vandens pasiskirstymą. Antra, augalo šaknys, net ir sausos, per parą spėja atgauti minimalų turgorą iš aplinkos drėgmės. Trečia, patys lapai perskirsto likusį vidinį skystį, pasiruošdami priimti naują vandens porciją be osmosinio šoko.
Jei laistote iškart, vanduo patenka į netolygiai nusėdusį substratą – vienur permirksta, kitur lieka sausa. Šaknys patiria staigų drėgmės šuolį, kuris dažnai baigiasi puvinių. Būtent todėl augintojų forumų veteranai pastebi, kad po visos paros pertraukos prieš pirmąjį laistymą atsigavimo sėkmės rodiklis gerokai aukštesnis.
Kaip paruošti vandenį
Vandentiekio vanduo alavijui tinka, bet su sąlyga – jis turi pastovėti bent 24 valandas atvirame inde. Per tą laiką išgaruoja chloras, nusėda nuosėdos, o pats vanduo sušyla iki kambario temperatūros. Nupilkite skaidrųjį sluoksnį ir naudokite tik jį.
Kas nori pasistengti labiau – gali naudoti surinktą lietaus vandenį, kurio pH natūraliai artimas tam, prie kurio alavijas prisitaikęs laukinėje gamtoje. Kitas variantas: į litrą paruošto vandens įdėkite 3–5 gramų citrinų rūgšties – taip šiek tiek parūgštinsite ir imituosite lietaus vandens savybes. Šaltas vanduo tiesiai iš čiaupo – blogiausias pasirinkimas, nes sukelia papildomą temperatūrinį stresą jau ir taip nusilpusiam augalui.
Laistymas žingsnis po žingsnio
Prieš imdamiesi laistyklės, patikrinkite dirvožemį. Įkiškite pirštą 2–3 centimetrų gylyje. Jei jaučiate drėgmę – laistyti dar per anksti. Jei sausa – galite tęsti.
Vandens kiekis priklauso nuo vazono dydžio. Mažiems vazonėliams (7–12 cm skersmens) pakanka 100–250 ml, vidutiniams (13–20 cm) – apie 300–600 ml. Lėtai pilkite vandenį ant dirvos paviršiaus, vengdami pataikyti į lapų rozetę – ten susikaupęs vanduo skatina puvimą. Leiskite pertekliui laisvai nutekėti pro vazonėlio dugną ir jokiu būdu nepalikite augalo stovėti lėkštelėje su vandeniu.
Per dvi savaites turėtumėte pastebėti pokyčius: lapai palaipsniui storėja, atgauna elastingumą ir sodriai žalią spalvą.
Ką daryti, jei lapai geltonuoja arba skaidrėja
Gelsvėjantys lapai dažniausiai reiškia, kad augalas vis tiek gauna per daug vandens arba substrato drenažas nepakankamas. Tokiu atveju patikrinkite vazonėlio dugną – galbūt skylutės užsikimšusios. Pašalinkite permirkusius, minkštus lapus, nes jie tik eikvoja augalo energiją.
Permatomi, vandeningi lapai – dar aiškesnis perlaistymo požymis. Nutraukite laistymą, leiskite substratui visiškai išdžiūti, o augalą perkelkite į šiltesnę ir geriau vėdinamą vietą.
Jei lapai ne tik geltonuoja, bet ir deformuojasi – apžiūrėkite augalą su didinamuoju stiklu. Milčinės, skydamarės arba voratinklinės erkės mėgsta silpnus augalus. Nedidelį užkrėtimą galima sutvarkyti insekticidiniu muilu arba izopropilo alkoholio tamponu, tačiau augalą būtinai izoliuokite nuo kitų.
Kada laikas persodinti
Persodinkite alavijų, kai šaknys aiškiai susipynusios ir lenda pro vazonėlio skylutes arba kai substratas akivaizdžiai susidėvėjęs – tapęs kietas, blogai praleidžiantis vandenį. Pasirinkite lengvą, greitai drenažuojamą mišinį, skirtą sukulentams. Nupjaukite visas supuvusias ar pažeistas šaknis švariu įrankiu ir prieš laistydami leiskite pjūvių vietoms apdžiūti bent parą – taip susiformuos apsauginis kalusas, kuris neleis patekti infekcijai.
Ir svarbiausia – po persodinimo vėl taikykite tą pačią 24 valandų taisyklę: nelaistykite iš karto. Kantrybė su alavijumi visada atsiperka.
