Egzistuoja įsitikinimas, kuris skamba logiškai, bet klaidina: „Jei valau dantis du kartus per dieną ir dar naudoju siūlą, pas higienistą man eiti nebūtina.” Argumentas atrodo pagrįstas – juk žmogus tikrai rūpinasi savo burna. Problema ta, kad namų priežiūra ir profesionali higiena sprendžia du skirtingus uždavinius, ir vienas kito jie nepakeičia.
Vilniaus klinikos „Resto Klinika” specialistai šį pokalbį kartoja beveik kasdien. Todėl verta paaiškinti ne raginimais, o mechanika – kas iš tikrųjų vyksta burnoje tarp vizitų ir kodėl net nepriekaištinga namų higiena turi savo ribą.
Ką pasiekia šepetėlis, o ko – ne
Kasdienis valymas puikiai atlieka vieną darbą: pašalina minkštą apnašą – gyvą bakterijų plėvelę, kuri kaupiasi ant dantų per parą. Kol ši plėvelė minkšta, ją nuvalyti nesudėtinga.
Bėda prasideda ten, kur šepetėlis nepasiekia. Tarpdančiuose, palei dantenų kraštą ir giliose galinių dantų vagelėse apnaša lieka nepaliesta. Per parą ji sukietėja, o mineralinės medžiagos iš seilių ją paverčia akmeniu. Nuo šio momento joks šepetėlis, siūlas ar irigatorius jos nebepašalins – akmuo prisitvirtina prie danties taip tvirtai, kad jį įmanoma nuimti tik specialiais instrumentais. Būtent čia ir prasideda profesionalios higienos zona.
Kodėl akmuo pavojingesnis, nei atrodo
Dantų akmuo nėra vien estetinė problema. Jo paviršius šiurkštus ir poringas, todėl prie jo dar lengviau kimba naujos bakterijos. Susidaro savaime besisukantis ratas: akmuo pritraukia apnašą, apnaša virsta nauju akmeniu.
Blogiausia, kad kaupimasis vyksta ne tik matomoje danties dalyje, bet ir po dantenų kraštu. Ten bakterijos pasiekia audinius, kurie laiko dantį vietoje, ir sukelia lėtinį uždegimą. Iš pradžių tai pasireiškia dantenų kraujavimu valantis – ženklu, kurį daugelis klaidingai laiko „per stipriu valymu” ir dėl to valo dar atsargiau, nors reikėtų priešingai. Neapdorotas šis procesas gali progresuoti į periodonto ligą, kuri ardo dantį laikantį kaulą ir yra viena dažniausių dantų netekties priežasčių suaugusiesiems.
Ką iš tikrųjų apima profesionali procedūra
Profesionali burnos higiena nėra tiesiog „dantų pabalinimas”, kaip kartais įsivaizduojama. Tai kelių etapų procedūra. Pirmiausia specialiais ultragarsiniais ar rankiniais instrumentais pašalinamas akmuo – tiek virš, tiek po dantenų krašto. Tada nuvalomos pigmentinės apnašos nuo kavos, arbatos ar rūkymo, o pabaigoje dantų paviršius nupoliruojamas, kad naujai apnašai būtų sunkiau prikibti.
Ne mažiau svarbi ir edukacinė dalis. Kompetentinga burnos higiena Vilniuje apima ne tik valymą, bet ir individualų patarimą – kurios vietos konkrečiam žmogui lieka nepravalytos, kokia valymo technika jam tinka, ar reikalingi tarpdančių šepetėliai. Būtent šis pritaikymas neretai duoda ilgesnį efektą nei pati procedūra, nes keičia tai, kas vyksta likusias 364 dienas per metus.
Ryšys, apie kurį sužinoma per vėlai
Burnos sveikata seniai nebelaikoma atskira nuo bendros organizmo būklės. Lėtinis dantenų uždegimas siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, sunkiau kontroliuojamu cukriniu diabetu, o nėštumo metu – su tam tikromis komplikacijomis. Burna nėra izoliuota sistema; tai, kas vyksta joje, atsiliepia visam kūnui.
Tai keičia požiūrį į profilaktiką. Reguliarus vizitas pas higienistą – tai ne kosmetinė procedūra, o būdas nutraukti uždegimą dar tada, kai jis neduoda jokių simptomų.
Kaip dažnai iš tikrųjų reikia
Universalaus atsakymo nėra. Daugumai žmonių pakanka profesionalios higienos maždaug kas šešis mėnesius, tačiau linkusiems į akmens kaupimąsi, rūkantiems ar sergantiems periodonto liga gali prireikti dažnesnių vizitų – kas tris ar keturis mėnesius.
Ženklas, kad laikas apsilankyti, dažnai būna paprastas: dantenos kraujuoja valantis, atsiranda nemalonus kvapas, o palei dantenų kraštą pastebimas kietas apnašų sluoksnis. Tačiau patikimiausia nesivadovauti simptomais, o laikytis reguliaraus grafiko, nes ankstyvose stadijose problema dažniausiai nesijaučia.
Trumpa esmė
Namų priežiūra ir profesionali higiena nėra konkurentai – tai dvi to paties darbo pusės. Šepetėlis sprendžia kasdienį uždavinį, higienistas – tą, kurio namuose išspręsti fiziškai neįmanoma. Kai šios dvi dalys veikia kartu, dantys ir dantenos išlieka sveikos daug ilgiau nei pasikliaujant vien viena iš jų.
Prasmingiausias žingsnis paprastas – nelaukti, kol pasirodys simptomai. „Resto Klinika” specialistai Vilniuje ne tik atlieka procedūrą, bet ir įvertina individualią riziką bei pasako, koks patikros dažnis konkrečiu atveju yra optimalus.
