Jei komposto krūva pradėjo skleisti aitrų kvapą, dažniausiai bėda ne karštyje, o sluoksniavime. Per daug žalios masės, per mažai oro, ir vietoj gero komposto gaunasi šlapia, dvokianti košė.
Toks kvapas nėra smulkmena. Jis reiškia, kad kompostas ne bręsta, o genda, ir kartu praranda tai, dėl ko jį apskritai verta kaupti, ypač azotą.
Kodėl atsiranda kvapas
Žalia žolė, ravėtos piktžolės ir daržo viršūnės yra vertinga žaliava, bet tik tada, kai jų sluoksnis nėra per storas. Jei viską suverčiate viena didele krūva ir nesumaišote su sausesne medžiaga, viduje ima trūkti deguonies. Tada prasideda anaerobinis irimas, o iš krūvos sklinda amoniako ar net supuvusių kiaušinių kvapas.
Tokiu atveju komposte ima dirbti ne tos bakterijos, kurios formuoja purią, tamsią, kvapnią žemę. Vietoj to masė gęsta, suslūgsta ir tampa beveik nenaudinga lysvėms.
Kaip viską pataisyti
Pirmiausia grūskite ne žalią masę vieną ant kitos, o dėkite sluoksniais. Vienai žolės ar virtuvės atliekų daliai reikia dviejų ar trijų dalių sausų lapų, smulkintų šakelių, šiaudų, kartono ar pjuvenų. Tokia struktūra palaiko oro tarpelius ir neleidžia masei uždusti.
Kitas svarbus žingsnis yra vartymas. Kas penkias ar septynias dienas permeskite krūvą šakėmis, kad į vidų patektų daugiau oro. Jei kompostas sausas ir dulkantis, lengvai sudrėkinkite jį iki gerai nuspaustos kempinės būklės. Jei kvapas jau aitrus, iškart pridėkite daugiau sausų, rudų medžiagų ir viską dar kartą permaišykite.
Naudinga įmaišyti ir šiek tiek sodo žemės arba pernykščio komposto. Jame yra mikroorganizmų, kurie pagreitina visą procesą ir padeda masę paversti puria, tamsia trąša.
Kada matysis rezultatas
Jei krūva tvarkoma teisingai, po trijų ar keturių savaičių vidus tampa šiltas, o kvapas primena ne gendimą, o drėgną žemę po lietaus. Toks kompostas jau tinkamas rudens darbams, lysvių paruošimui ir daugiamečių augalų pamaitinimui.
