Dar visai neseniai masažas daugeliui reiškė ramų gulėjimą ant stalo, šiltą aliejų ir lėtus rankų judesius. Thai masažas į šį vaizdą nelabai telpa. Čia kūnas juda, tempiasi, keičia padėtis, o masažuotojas dirba delnais, dilbiais, alkūnėmis ar keliais. Pirmas apsilankymas dažnai nustebina, tačiau būtent šis kitoniškumas paskatina sugrįžti.
Nors ši masažo forma turi senas šaknis, pastaraisiais metais ji vėl tapo pastebima. Žmonės ilgiau sėdi, daugiau laiko praleidžia prie ekranų, o po darbo jaučia sustingusį kaklą, pečius ar klubus. Įprasto poilsio kartais neužtenka, todėl norisi procedūros, po kurios kūnas jaustųsi pajudintas, o ne tik trumpam nuramintas.
1. Sena praktika, kuri vis dar atrodo netikėta
Tradicinis thai masažas susiformavo Tailande ir ilgainiui tapo šalies kultūros dalimi. Jo metu žmogus dažniausiai lieka apsirengęs lengvais drabužiais, o procedūra atliekama ant čiužinio. Masažo aliejus tradiciniame variante dažnai nenaudojamas, nes didžiausias dėmesys skiriamas spaudimui ir tempimams.
Stebint procedūrą iš šalies, kai kurios padėtys primena jogą. Skirtumas tas, kad judesius atlieka masažuotojas, o klientas gali atsipalaiduoti. Kojos lenkiamos, rankos keliamos, pečiai švelniai pasukami. Visa tai vyksta lėtu ritmu, todėl kūnas gauna laiko priprasti prie kiekvieno judesio.
Žmogui, kuris tikisi ramaus glostymo, toks formatas gali pasirodyti keistas. Po keliolikos minučių abejonės paprastai sumažėja. Kūnas įšyla, kvėpavimas sulėtėja, o sustingusios vietos ima jaustis laisviau.
2. Kodėl ši tradicija vėl tapo aktuali?
Kasdienybė pasikeitė, tačiau žmogaus kūnas vis dar nori judėti. Ilgos valandos vienoje padėtyje sukuria jausmą, lyg pečiai būtų tapę sunkesni, o nugara praradusi lankstumą. Net po ramaus vakaro ant sofos šis pojūtis ne visada dingsta, nes kūnas vėl lieka beveik nejudrus.
Thai masažas poilsį suteikia per judesį. Klientui nereikia pačiam daryti pratimų, vis dėlto procedūros metu išjudinamos kojos, nugara, rankos ir kaklas. Dėl to masažas dažnai domina biuro darbuotojus, vairuotojus, aktyviai sportuojančius žmones bei tuos, kurie jaučiasi pavargę nuo vienodo dienos ritmo.
Viena pažįstama po savo pirmojo apsilankymo sakė, kad tik atsistojusi suprato, kiek įtampos buvo susikaupę pečiuose. Ji neatėjo dėl skausmo, tiesiog norėjo valandos ramybės. Išėjo jausdama, kad rankas kelti lengviau, o nugara savaime laikosi tiesiau. Tokios mažos patirtys geriausiai paaiškina, kodėl sena procedūra vėl randa vietą žmonių rutinoje.
3. Renesansą skatina noras patirti, o ne vien pailsėti
Žmonės vis dažniau vertina procedūras pagal tai, kaip jaučiasi po jų. Maloni muzika ir jauki aplinka išlieka svarbios, tačiau norisi aiškaus kūno pojūčio. Thai masažas dažnai jį suteikia iš karto. Po procedūros vieni jaučia malonų nuovargį, kiti daugiau energijos, dar kiti pastebi laisvesnius judesius.
Šis masažas patrauklus ir dėl savo charakterio. Kiekvienas apsilankymas gali šiek tiek skirtis, nes masažuotojas daugiau laiko skiria toms vietoms, kurios tą dieną įsitempusios. Po ilgo vairavimo daugiau dėmesio gali tekti klubams ir nugarai, o po darbo prie kompiuterio dažniausiai norisi atpalaiduoti pečius bei kaklą.
Vis dėlto procedūra neturi būti skausmo išbandymas. Spaudimas gali būti stiprus, tačiau aštrus skausmas nėra gero masažo požymis. Apie nemalonius pojūčius verta pasakyti iš karto, kad specialistas galėtų pakeisti tempimo kampą ar sumažinti jėgą.
4. Tradicija išlieka gyva, nes prisitaiko prie žmogaus
Dabar salonuose galima rasti švelnesnių ir aktyvesnių thai masažo variantų. Vienur tradicinės technikos derinamos su aliejumi, kitur siūlomi žolelių kompresai, pėdų ar galvos masažas. Pagrindinė idėja išlieka ta pati: kūnui suteikiamas ritmingas spaudimas ir judesys.
Pirmam apsilankymui dažniausiai pakanka vidutinio stiprumo procedūros. Ji leidžia susipažinti su tempimais, pajusti spaudimo technikas ir suprasti, ar toks poilsio būdas artimas. Žmonės, kurie iš pradžių abejoja, neretai nustemba, kaip greitai neįprasti judesiai tampa malonūs.
Thai masažas išgyvena atgimimą ne dėl mados. Jis sugrįžta todėl, kad atliepia paprastą kūno poreikį: pajudėti, atsikvėpti ir bent valandai nustoti skubėti. Sena tradicija pasirodo esanti labai artima žmogui, kuris visą dieną praleidžia prie ekrano ir vakare nebenori dar vienos treniruotės. Kartais kūnui reikia, kad juo pasirūpintų kitos rankos, ramiai ir be skubos.
