Helovyno vakarėliai turi vieną mažą bėdą: kuo daugiau jų aplankai, tuo dažniau pasikartoja tie patys personažai. Ragana, vampyras, skeletas, vienuolė, klounas. Visi jie vis dar veikia, tačiau po kelių metų pradeda atrodyti lyg saugus pasirinkimas, o ne idėja, kurią prisiminsi kitą rytą.
Kartą viename vakarėlyje suskaičiavau keturias trečiadienės Adams versijas. Visos buvo dailios, tvarkingos ir lengvai atpažįstamos, tačiau vakaro pabaigoje labiausiai įsiminė žmogus, persirengęs senovinio viešbučio liftininku vaiduokliu. Kostiumas nebuvo brangus ar perkrautas. Jis turėjo istoriją, charakterį ir šiek tiek nejaukumo. Būtent to dažnai stinga populiariausiems Helovyno įvaizdžiams.
Ieškokite ne personažo, o nuotaikos
Kostiumo idėją dažnai bandome pradėti nuo klausimo „kuo būti?“. Daug įdomiau paklausti savęs, kokį jausmą norite sukelti. Nejaukumą, juoką, smalsumą, nostalgiją ar lengvą šoką?
Jeigu norisi šiurpios nuotaikos, nebūtina rinktis siaubo filmo herojaus. Galite tapti apleisto teatro darbuotoju, dingusiu vestuvių fotografu ar senos ligoninės registratore. Tokie personažai neturi vieno aiškaus prototipo, todėl lieka daugiau laisvės kurti savo istoriją.
Humorui gerai veikia kasdieniai vaidmenys, pateikti netikėtu kampu. Pavargęs biuro vaiduoklis, mokestinių deklaracijų demonas ar amžinai vėluojantis keleivis gali sulaukti daugiau dėmesio nei dar vienas kino piktadarys. Žmonės greitai atpažįsta situaciją, o kostiumas iškart tampa pokalbio priežastimi.
Seni daiktai kartais papasakoja daugiau nei naujas kostiumas
Įdomiausi Helovyno įvaizdžiai dažnai gimsta ne parduotuvėje, o spintoje, sendaikčių krautuvėje ar močiutės palėpėje. Senas paltas, nutrinta skrybėlė, nėriniuota palaidinė ar lagaminas gali padiktuoti visą personažą.
Kartais užtenka vieno daikto, kuris atrodo lyg turėtų praeitį. Į rankas paimtas senas telefonas, apdulkėjusi lėlė ar pageltęs laiškas suteikia kostiumui daugiau gyvybės nei keli atsitiktiniai aksesuarai. Žmonės pradeda klausinėti, kas jūs, iš kur atvykote ir kodėl nešatės būtent tą daiktą.
Tokį įvaizdį galima susikurti ir nuomojantis kostiumą. „Korifejus“ siūlomus variantus verta vertinti ne kaip užbaigtą uniformą, o kaip pagrindą savo personažui. Vienas papildomas aksesuaras, pakeistas makiažas ar sugalvota istorija gali visiškai pakeisti įprasto kostiumo nuotaiką.
Mažiau makiažo kartais atrodo daug nejaukiau
Helovynui įprasta rinktis ryškų grimą, dirbtinį kraują ir tamsius šešėlius. Vis dėlto didžiausią įspūdį kartais palieka vos pastebimas keistumas. Pernelyg blyški oda, viena tamsesnė akis, neįprastai tiesi šypsena ar šiek tiek paslinkti antakiai gali sukurti kur kas nejaukesnį veidą.
Tokio makiažo stiprybė ta, kad žmogus iš pradžių atrodo beveik įprastai. Tik po kelių sekundžių pastebima, jog kažkas ne taip. Tas vėluojantis suvokimas veikia labai gerai, nes nejaukumas atsiranda natūraliai.
Jeigu nesijaučiate gerai su sudėtingu grimu, rinkitės vieną aiškų akcentą. Randą, pajuodusius paakius, seną žaizdą ar keistą lūpų spalvą. Likusią istoriją papasakos drabužiai ir elgesys.
Personažą sukuria ir tai, kaip judate
Puikus kostiumas praranda dalį žavesio, kai žmogus visą vakarą elgiasi visiškai kasdieniškai. Nebūtina vaidinti be pertraukos, tačiau keli smulkūs įpročiai gali labai sustiprinti įvaizdį.
Lėtesnis ėjimas, trumpesni atsakymai, keistas juokas ar nuolat kartojamas sakinys suteikia personažui charakterį. Jei esate senas viešbučio darbuotojas, galite visų klausti, kuriame kambaryje jie apsistoję. Jei pasirinkote prakeikto fotografo vaidmenį, vis pasiūlykite padaryti „paskutinę nuotrauką“.
Čia svarbu nepersistengti. Vienas geras bruožas veikia geriau nei nuolatinis vaidinimas, kuris po valandos pradeda varginti ir jus, ir aplinkinius.
Geras kostiumas nebūtinai turi būti iškart atpažįstamas
Žmonės dažnai bijo, kad niekas nesupras jų pasirinkimo. Tačiau Helovyno vakarėlyje smalsumas yra privalumas. Jeigu kostiumą reikia trumpai pristatyti, atsiranda proga pradėti pokalbį, o žmogus prisimena ne vien jūsų išvaizdą, bet ir istoriją.
Populiarūs personažai patogūs, nes juos visi atpažįsta per sekundę. Autorinis įvaizdis reikalauja šiek tiek daugiau drąsos, tačiau jis suteikia daug daugiau laisvės. Nereikia tiksliai atkartoti šukuosenos, drabužių ar grimo. Galite improvizuoti ir keisti sumanymą pagal tai, ką turite.
Kai visi į vakarėlį ateina kaip pažįstami kino herojai, išsiskiria tas, kuris atrodo lyg atkeliavęs iš istorijos, kurios niekas dar negirdėjo. Būtent tokie kostiumai lieka nuotraukose, pokalbiuose ir prisiminimuose ilgiau nei pats Helovyno vakaras.
