Rugpjūtį paprikos dažnai stringa ties žalia spalva ne todėl, kad joms trūksta stebuklo, o todėl, kad tuo metu daroma per daug žemės darbų ne į tą pusę. Vėsios naktys, per gausus azotas ir per ilgas laikymas ant krūmo labai greitai atima dalį derliaus.
Pirmiausia verta pasirūpinti šiluma. Kai naktimis temperatūra krenta žemiau 15 laipsnių, paprikas atvirame grunte geriau pridengti lengvu agropluoštu arba plėveliniu tuneliu. Toks uždangalas sulaiko šilumą ir padeda vaisiams toliau bręsti be staigių temperatūros šuolių.
Antra klaida yra per didelis azoto kiekis. Rugpjūtį paprikoms jau nereikia varinėti naujų ūglių, joms reikia brandinti vaisius. Todėl geriau rinktis fosforo ir kalio trąšas, o jei naudojate mišinius, karbamido kiekis turi būti labai mažas. Kalio monofosfatas čia tinka puikiai, nes jis padeda vaisiams nokti, o ne varyti lapiją.
Trečia bėda atsiranda tada, kai trąšos beriamos taip pat gausiai kaip liepą. Šaltesnėje dirvoje šaknys dirba lėčiau, todėl per didelės dozės tik prisodrina žemę druskomis. Geriau mažinti normą maždaug perpus ir tręšti rečiau, maždaug kas dvi savaites.
Ketvirta klaida, kai paprikos laikomos ant krūmo iki visiškos biologinės brandos. Vaisių jau pakanka techninei brandai, kai jie pasiekia savo dydį ir formą. Tokius vaisius nuimkite laiku, nes taip augalas daugiau jėgų skirs kitoms užuomazgoms ir bendras derlius bus didesnis.
