Jei rugpjūtį pomidorai staiga sustoja žaliuose vaisiuose ir neskuba raudonuoti, dažnas daržininkas pradeda ieškoti paprasto sprendimo. Vienas iš jų yra jodas, bet tik mažomis dozėmis ir tik tada, kai žinai, kam jis iš tikrųjų reikalingas.
Jodas čia veikia ne kaip stebuklinga trąša, o kaip pagalbinė priemonė, padedanti augalui sklandžiau tęsti brendimą ir kiek sumažinti grybelinių ligų spaudimą. Per didelė koncentracija gali pakenkti, todėl svarbiausia ne kiekis, o tikslumas.
Kaip paruošti tirpalą
Lapams purkšti paprastai naudojama 30-40 lašų penkių procentų jodo į 10 litrų šilto vandens. Tirpalas gerai išmaišomas, o purkštuvą verta nustatyti taip, kad sudrėktų ir apatinė lapų pusė, kur dažniausiai kaupiasi grybinės sporos.
Jei norite švelnesnio varianto, galima rinktis ir šaknų laistymą. Tuomet užtenka 3-10 lašų jodo į 10 litrų vandens, o po kiekvienu krūmu pilamas maždaug litras tirpalo. Svarbu laistyti tik jau sudrėkintą dirvą, kad neapdegtų šaknys.
Dar vienas variantas yra jodo ir pieno arba išrūgų mišinys. Į 10 litrų vandens pilamas litras lieso pieno arba litras nevirintų išrūgų, tada dedama kelios dešimtys jodo lašų. Tokį mišinį tinka naudoti vėlyvą popietę arba apsiniaukusią dieną.
Ko geriau nedaryti
Purškimas saulėtą dieną gali palikti nudegimus, nes vandens lašeliai ant lapų veikia kaip mažyčiai lęšiai. Per daug jodo taip pat nėra naudos, nes lapai gali pagelsti, susisukti arba net visai sustoti augti. Jei taip nutiko, laistymą jodu reikia nutraukti ir krūmus gerai perliedinti švariu vandeniu.
Šis metodas veikia geriausiai tada, kai vaisiai jau pasiekę veislei būdingą dydį, bet dar nėra visiškai sunokę. Du purškimai su savaitės tarpu dažniausiai yra pakankami, o nuskintus pomidorus prieš valgant visada reikia nuplauti.
Jei nuo paskutinio purškimo praėjo mažai laiko, geriau palaukti bent savaitę iki skynimo. Tada ir vaisiai bus saugesni, ir pats tirpalas atliks savo darbą be bereikalingo skubėjimo.
