Daugelis tėvų pirmą vizitą pas odontologą vis dar planuoja tada, kai vaikas jau moka ramiai sėdėti kėdėje, turi beveik visus pieninius dantis arba pradeda skųstis skausmu. Tokia logika suprantama: kam vestis vienerių metų mažylį, jeigu burnoje vos keli dantukai? Odontologai į šį klausimą žiūri kitaip.
Amerikos vaikų odontologijos akademija ir Amerikos odontologų asociacija rekomenduoja pirmą apsilankymą suplanuoti išdygus pirmajam dantukui, ne vėliau kaip iki pirmojo gimtadienio. Tokio ankstyvo vizito tikslas nėra sodinti mažylį į kėdę ir ieškoti, ką būtų galima gydyti. Daug svarbiau įvertinti dantų vystymąsi, ėduonies riziką ir parodyti tėvams, kaip prižiūrėti burną nuo pat mažens.
Pirmasis vizitas gali trukti visai kitaip, nei įsivaizduoja tėvai
Vienerių ar dvejų metų vaikas odontologo kabinete neprivalo elgtis kaip suaugęs pacientas. Jis gali nenorėti sėdėti vienas, verkti, laikytis įsikibęs mamos ar tėčio. Tai nėra nesėkmingas apsilankymas.
ADA tėvams skirtoje informacijoje rašoma, kad mažas vaikas apžiūros metu gali likti ant vieno iš tėvų kelių. Gydytojas patikrina dantis, žandikaulio vystymąsi, ieško ankstyvų ėduonies požymių ar burnos traumų, o vėliau aptaria kasdienę priežiūrą. Jei mažylis muistosi ar verkia, odontologų komandai toks elgesys nėra netikėtas.
Dėl to pirmą apsilankymą vertinčiau kaip pažintį. Vaikas pamato kabinetą, šviesą, gydytoją, išgirsta naujus garsus. Kitą kartą aplinka jau nebebus visiškai svetima.
Vizito dėl skausmo geriau nepaversti pirmąja pažintimi
Jeigu pirmoji vaiko patirtis odontologo kabinete prasideda skaudančiu dantimi, situacija gydytojui ir vaikui būna kur kas sunkesnė. Mažylis jau pavargęs nuo skausmo, bijo prisilietimo, o procedūros atidėti kartais nebegalima.
Ankstyvas profilaktinis apsilankymas leidžia tokio scenarijaus tikimybę sumažinti. AAPD pabrėžia, kad kūdikystėje atlikta apžiūra leidžia anksčiau pastebėti ėduonies riziką ir taikyti prevencines priemones, kol dar nereikia sudėtingesnio gydymo.
Panevėžyje vaikų dantų gydymą siūlanti senvagesklinika.lt savo informacijoje primena, kad pieninius dantis gydyti reikia. Negydomas ėduonis gali sukelti skausmą ir infekciją, o per anksti prarastas pieninis dantis gali turėti įtakos nuolatinių dantų vietai bei sąkandžiui.
Tėvų ramybę vaikas dažnai nusineša kartu į kabinetą
Prieš vizitą nebūtina ilgai aiškinti, kad „visai neskaudės“ arba žadėti prizą, jeigu vaikas neverks. Toks pasiruošimas kartais pats sukuria klausimą: jeigu mama taip atkakliai žada, kad neskaudės, vadinasi, yra ko bijoti?
ADA rekomenduoja apie vizitą kalbėti pozityviai ir paprastai, galima namuose pasipraktikuoti išsižioti, kartu pavartyti knygelę apie odontologą. Vizito laiką geriau rinktis tada, kai vaikas paprastai būna pailsėjęs, o ne per įprastą pietų miegą.
Man artimesnis būtų labai paprastas sakinys: „Gydytojas pažiūrės tavo dantukus ir suskaičiuos juos.“ Be istorijų apie grąžtus, adatas ar savo nemalonius vaikystės prisiminimus.
Pieno dantims priežiūros reikia nuo pat jų atsiradimo
Laukti, kol vaikas pats išmoks gerai valytis dantis, nereikėtų. AAPD rekomenduoja pieninius dantis valyti du kartus per dieną fluoro turinčia pasta nuo jų išdygimo, naudojant labai mažą pastos kiekį mažiems vaikams. Reguliari priežiūra ir individualus ėduonies rizikos vertinimas yra viena ankstyvos odontologinės priežiūros dalių.
Senvagės klinikos vaikų odontologijos medžiagoje tėvams irgi rekomenduojama rūpintis dantenomis dar prieš išdygstant dantims, o pasirodžius pirmam dantukui jau pradėti jo valymą. Klinika akcentuoja, kad vyresnio vaiko valymo kokybę dar kurį laiką turi prižiūrėti tėvai.
Geriausias pirmas vizitas gali būti tas, kuriame beveik nieko „nedarė“
Tėvams kartais keista išeiti iš odontologo kabineto po trumpos apžiūros, kelių patarimų ir pokalbio. Atrodo, kad vizitas buvo per paprastas. Būtent toks rezultatas mažam vaikui gali būti labai geras.
Jei dantys sveiki, mažylis susipažino su gydytoju, o tėvai sužinojo, kaip juos prižiūrėti, nėra poreikio dirbtinai ieškoti procedūrų. ADA pirmąją apžiūrą apibūdina kaip galimybę įvertinti dantų ir žandikaulio vystymąsi, ėduonies riziką, mitybą, čiulptuko ar piršto čiulpimo įpročius bei kasdienę burnos priežiūrą.
Vaikų odontologija Panevėžyje todėl neturėtų prasidėti nuo klausimo „kur važiuoti, kai jau skauda?“. Kur kas malonesnis scenarijus, kai vaikas odontologo kabinetą pažįsta dar sveikais dantimis. Tuomet kitas vizitas tampa pažįstama rutina, o ne skubia pažintimi per ašaras ir danties skausmą.
