Rugpjūtį ant serbentų baltas apnašas iškart kelia nerimą, nes pats savaime jis niekur nedings. Jei krūmą sutvarkai laiku, soda tikrai padeda pristabdyti ligą ir neleisti jai išplisti dar labiau.
Pirmiausia reikia išvalyti krūmą
Pradėk nuo sergančių lapų ir ūglių pašalinimo. Viską, kas stipriai pažeista, geriausia sudeginti už sklypo ribų, o ne mesti į kompostą, nes sporos ten sėkmingai peržiemoja.
Taip pat praretink krūmą, kad viduje geriau cirkuliuotų oras. Kai krūmas tankus ir šlapias, miltligei tai beveik ideali aplinka.
Sodos tirpalas ir jo paskirtis
Lengvam ir vidutiniam pažeidimui tinka keturi valgomosios sodos šaukštai į 10 litrų vandens ir du šaukštai skysto muilo. Muilas veikia kaip lipiklis, kad tirpalas nenubėgtų nuo lapų iš karto.
Jei liga stipresnė, galima naudoti 50 gramų kalcinuotos sodos ir 40-50 gramų tarkuoto ūkio muilo tam pačiam vandens kiekiui. Tokį mišinį reikia ruošti tiksliai, nes per stipri koncentracija gali pažeisti lapus.
Purkšti reikia iš abiejų lapų pusių, ypač iš apačios. Kartok procedūrą kas 5-7 dienas, mažiausiai tris ar keturis kartus, kad pasiektum visą ligos ciklą.
Kas padeda ilgiau nei vienas purškimas
Laistyk tik prie šaknų, o ne ant lapų. Kai viršūnės nuolat šlapios, liga vis grįžta atgal.
Azoto trąšas sumažink, o fosforo ir kalio palik daugiau. Tada krūmas nebeaugina per minkštos lapijos ir lengviau sustiprėja prieš žiemą.
Rudenį, po derliaus nuėmimo, visam krūmui ir žemei galima panaudoti trijų procentų geležies sulfato tirpalą. Čia jau būtinos pirštinės, o purškiant verta dirbti atsargiai ir neįkvėpti dulksnos.
Uogas, kurios buvo purkštos soda, prieš valgant visada nuplauk. Jei kada nors renki stipresnę registruotą priemonę, laikykis ant etiketės nurodyto laukimo laiko, paprastai tai būna 7-10 dienų, kad derlius būtų saugus.
