Parduotuvėje pasirinkimas atrodo logiškas: lygi lenta graži, tačiau grioveliai turėtų geriau „kabintis“ prie bato pado ir mažinti slydimo riziką. Būtent dėl šios priežasties reljefinis terasos paviršius neretai laikomas saugesniu lietingu oru.
Problema ta, kad pats griovelių buvimas dar nesuteikia lentai geresnių neslydimo savybių. Kur kas daugiau priklauso nuo vandens pasišalinimo, paviršiaus švaros ir visos terasos konstrukcijos.
Grioveliai nėra tas pats, kas neslystantis paviršius
Tai vienas atkakliausių su medinėmis terasomis susijusių mitų. Timber Decking and Cladding Association nurodo, kad įprastos griovelių turinčios lentos neturi savaiminio pranašumo prieš lygias lentas vertinant atsparumą slydimui.
Tikras neslystantis paviršius gali būti formuojamas specialiomis į lentą integruotomis šiurkštaus užpildo juostomis. Tokie gaminiai skiriasi nuo paprastos profiliuotos lentos.
Vadinasi, vien pirštu pajutus ryškesnį reljefą nereikėtų daryti išvados, kad šlapia terasa automatiškai bus saugesnė.
Griovelių paskirtis susijusi su vandeniu
Grioveliai gali padėti nukreipti paviršiuje esantį vandenį. Tačiau tam reikalinga tinkama montavimo kryptis.
Lentos turi būti montuojamos taip, kad grioveliai eitų terasos nuolydžio kryptimi. Jeigu vandeniui nėra kur nutekėti, pats profilis problemos neišspręs.
Svarbūs ir tarpai tarp lentų. Jie leidžia pasišalinti vandeniui, padeda konstrukcijai vėdintis ir palieka medienai vietos sezoniniams matmenų pokyčiams.
Todėl drenažas prasideda ne lentos paviršiuje, o projektuojant visą terasą.
Nevalomi grioveliai gali sukelti priešingą efektą
Renkantis terasos lentos paviršių verta pagalvoti, kiek laiko norėsite skirti jo priežiūrai.
Į griovelius gali patekti smulkių lapų, žiedadulkių, žemių ir kitų nešvarumų. Drėgnoje bei pavėsingoje vietoje susikaupusios organinės medžiagos sudaro sąlygas atsirasti slidžioms apnašoms.
Todėl reljefinį paviršių reikia reguliariai iššluoti ir valyti. Jei grioveliai pilni nešvarumų, jų gebėjimas nukreipti vandenį irgi mažėja.
Lygi lenta šiuo požiūriu paprastesnė: nuo jos lengviau nušluoti lapus, o paviršių patogiau kruopščiai nuvalyti.
Basomis skirtumą irgi galima pajusti
Terasoje vaikštoma ne vien su lauko batais. Vasarą čia laksto vaikai, žmonės vaikšto basomis, stumdomos kėdės ir stalai.
Lygi, tinkamai apdirbta mediena po kojomis dažnai jaučiasi maloniau. Ant jos paprasčiau perstumti baldą, mažiau vietų, kuriose kaupiasi smulkūs nešvarumai.
Griovelių profilis suteikia kitokį vaizdą ir gali padėti vizualiai pabrėžti lentų kryptį. Jei toks paviršius patinka, nėra priežasties jo atsisakyti. Tik pasirinkimas neturėtų būti grindžiamas klaidinga prielaida apie garantuotą apsaugą nuo slydimo.
O kurią pusę dėti į viršų?
Situaciją dar labiau supainioja dvipusės lentos. Viena jų pusė gali būti lygi, kita – profiliuota.
Tokiu atveju negalima automatiškai teigti, kad grioveliai privalo būti apačioje arba viršuje. Jei abi pusės gamintojo apdirbtos kaip naudojami paviršiai, galima rinktis norimą variantą. Jei viena pusė nėra skirta vaikščioti, reikia laikytis gamintojo montavimo instrukcijos.
Prieš sukant pirmą varžtą šį klausimą verta išsiaiškinti, nes vėliau apversti visą terasos dangą būtų gerokai sudėtingiau.
Slidumą dažnai lemia priežiūra, o ne raštas
Šlapia, apsamanojusi ir lapais padengta terasa gali būti slidi nepriklausomai nuo to, ar jos lentos lygios, ar profiliuotos.
Reguliarus valymas šiuo atveju duoda daugiau naudos nei vien griovelių pasirinkimas. Pavėsingas vietas verta stebėti dažniau, nes ten drėgmė laikosi ilgiau.
Todėl renkantis lentas galima daugiau dėmesio skirti norimai išvaizdai, priežiūros patogumui ir tinkamam montavimui. O jei tam tikroje vietoje, tarkime, ant laiptų ar rampos, iš tiesų reikia geresnio sukibimo, verta rinktis specialiai tam skirtą ir pagal atsparumą slydimui įvertintą gaminį.
Grioveliai gali būti naudingi, tačiau stebuklingo neslystančio paviršiaus jie nesukuria. Kartais gerai įrengta ir reguliariai valoma lygi terasa bus praktiškesnė už profiliuotą dangą, pasirinktą vien dėl populiaraus mito.
