Jei paprikos dar žaliuoja, nors rugsėjis jau vėsus, kaltas dažniausiai temperatūros kritimas. Kai naktimis būna žemiau penkiolikos laipsnių, vaisiai ima lėčiau kaupti spalvą. Tada reikia ne laukti stebuklo, o duoti krūmui aiškų signalą, kad laikas bręsti.
Pirmas žingsnis, mityba
Rudenį paprikoms nebereikia azoto. Jis tik stumia lapus ir naujus ūglius. Kur kas svarbiau kalis ir fosforas. Į 10 litrų vandens galima dėti 20 arba 30 gramų kalio sulfato ir 30 arba 40 gramų superfosfato, tada palaistyti po šaknimis ant jau sudrėkintos dirvos. Tokia mityba padeda augalui pereiti į vaisių brandą.
Jei norite dar šiek tiek paskubinti procesą, galima lengvai įpjauti vaiskočio apačią. Tai daroma atsargiai, su aštriu peiliu, tik menkai pažeidžiant vietą prie kotelio. Augalas tai suvokia kaip signalą skubiai nokinti vaisių ir per kelias dienas spalva pradeda keistis greičiau.
Vėsiomis naktimis labai padeda ir paprasta danga. Užmetus agrodangą ar lengvą plėvelę naktį, šiluma laikosi ilgiau, o dieną dangą geriau nuimti, kad nesikauptų drėgmė. Jei orai dar labiau atvėsta, galima palikti vaisius nokti ant krūmo, bet dalį didesnių vaisių jau verta nuskinti ir padėti sunokti namuose.
Vėlyvą rudenį svarbu nepersūdyti su organika. Mėšlas ar kitos azoto turinčios trąšos tokiu metu tik pratęsia lapų augimą. Daug geriau suveikia kalis, fosforas, šiltesnė naktis ir laiku sustabdytas azoto tiekimas. Tuomet paprika dažniau parausta dar ant krūmo, o ne ant palangės.
