Kasdienis nerimas dažnai slepiasi ne dramatiškuose įvykiuose, o nedidelėse pasikartojančiose situacijose: prieš siunčiant svarbų laišką, laukiant atsakymo, kalbant susirinkime, važiuojant nepažįstamu maršrutu ar galvojant apie tai, kas gali nutikti rytoj. Kai tokios situacijos ima užimti daug minčių ir lemti vengimą, vien raginimas „mažiau jaudintis“ paprastai nėra pakankamas.
Kognityvinė elgesio terapija gali būti taikoma nerimo problemoms, nes joje nagrinėjama, kaip žmogaus mintys ir elgesys susiję su emocine savijauta. NHS KET įvardija tarp terapijų, naudojamų nerimui, socialiniam nerimui ir fobijoms.
KET klausimas: kas vyksta prieš nerimą ir po jo?
Terapijoje svarbi konkreti situacija. Tarkime, žmogus gauna vadovo žinutę: „Rytoj reikia pasikalbėti.“ Faktas yra tik žinutė, tačiau mintyse iškart gali atsirasti interpretacija: „Padariau klaidą ir mane atleis.“
Toliau seka nerimas, kūno įtampa ir elgesys – pavyzdžiui, kelias valandas tikrinami seni laiškai ieškant galimos klaidos. Toks tikrinimas trumpam suteikia kontrolės jausmą, bet gali sustiprinti poreikį taip elgtis ir kitą kartą. KET tikslas nėra įtikinti žmogų, kad „viskas bus gerai“. Daug svarbiau mokytis tiksliau vertinti mintis, pastebėti pasikartojančius modelius ir išbandyti kitokį elgesį.
Ką galima veikti tarp konsultacijų?
Vienas KET išskirtinumų – terapijoje aptariami principai gali būti praktiškai taikomi kasdienybėje. NHS nurodo, kad žmogaus gali būti prašoma tarp sesijų praktikuoti tai, ko išmoko.
Tai nebūtinai reiškia sudėtingas užduotis. Priklausomai nuo problemos ir terapeuto pasirinkto darbo būdo, gali būti stebimos nerimą sukeliančios situacijos, užrašomos mintys, analizuojamas vengimas ar atliekami sutarti elgesio eksperimentai.
Norint aptarti, kaip šis metodas galėtų būti taikomas individualioje situacijoje, galima domėtis KET konsultacijos Vilniuje. Vis dėlto terapijos pasirinkimas turėtų priklausyti nuo žmogaus sunkumų, o ne vien nuo metodo populiarumo.
Kada vien savipagalbos gali neužtekti?
Nerimo valdymo technikos gali būti naudingos, tačiau svarbu pastebėti, kada problema pradeda diktuoti gyvenimo sprendimus. Pavyzdžiui, žmogus gali nebeiti į renginius, atsisakyti karjeros galimybių, vengti kelionių arba nuolat prašyti artimųjų patvirtinti, kad nieko blogo nenutiks.
Tokiais atvejais verta vertinti ne tik nerimo intensyvumą, bet ir jo poveikį gyvenimui.
KET taip pat nėra pažadas, kad nerimas visiškai išnyks. Terapijos tikslai nustatomi individualiai, o skirtingoms problemoms gali būti tinkamos skirtingos psichologinės intervencijos. Būtent todėl pirmas profesionalus įvertinimas gali būti svarbesnis už bandymą savarankiškai pasirinkti „geriausią“ terapijos metodą.
