Katės gyvena šalia žmonių tūkstančius metų. Tačiau skirtingai nuo šunų, jos niekada visiškai neprarado savo laukinės prigimties. Katė – tai mįslė, kuri miega ant jūsų pagalvės. Nepriklausoma, paslaptinga, kartais atrodanti visiškai abejinga.
Bet mūsų protėviai žinojo kažką, ką daugelis šiuolaikinių kačių šeimininkų pamiršo. Jie mokėjo skaityti kates – kiekvieną žvilgsnį, uodegos judesį, ausų padėtį. Šie ženklai jiems buvo tarsi kalba, kuri pasakydavo, ar katė sveika, ar patenkinta, ar pavojinga.
Ir įdomiausia – ši kalba nepasikeitė. Tie patys požymiai, kuriuos stebėjo senovės egiptiečiai ar viduramžių ūkininkai, veikia ir šiandien. Tereikia žinoti, kur žiūrėti.
Akys – sielos veidrodis
Katės akys pasako daugiau nei bet kuri kita kūno dalis. Mūsų protėviai tai puikiai žinojo.
Lėtas mirksėjimas – vienas svarbiausių ženklų. Jei katė žiūri į jus ir lėtai sumirksi – tai pasitikėjimo signalas, kačių „bučinys”. Pabandykite atsakyti tuo pačiu – daugelis kačių tai atpažįsta ir atsako.
Vyzdžiai keičiasi priklausomai nuo nuotaikos. Plačiai išsiplėtę – katė susijaudinusi, nesvarbu, ar tai žaidimo jaudulys, ar baimė. Susiaurėję – ramybė ir pasitenkinimas arba tiesiog ryški šviesa.
Nekintantis žvilgsnis be mirksėjimo – dėmesio signalas. Tarp kačių tai gali reikšti dominavimą ar grėsmę. Jei katė taip žiūri į jus – geriau švelniai nusisukti, kad sumažintumėte įtampą.
O jei matote trečiąją voką – baltą membraną akies kampe – tai signalas, kad katė serga ar išsekusi. Laikas pas veterinarą.
Uodega – nuotaikos barometras
Jei akys rodo emocijas, tai uodega jas patvirtina. Senovės stebėtojai žinojo: norint suprasti katę, žiūrėk į uodegą.
Pakelta uodega su užlenktu galiuku – draugiškas pasisveikinimas. Katė sako: „Džiaugiuosi tave matydamas, viskas gerai.” Tai vienas geriausių ženklų, kuriuos galite pamatyti.
Lėtas, švelnus supimas – komfortas ir pasitenkinimas. Katė rami ir jaučiasi saugiai.
Greitas plakimas – visai kas kita. Tai susierzinimas, susijaudinimas arba medžioklės instinktas. Jei katė taip plaka uodega, kai ją glostote – laikas sustoti.
Išpūsta, tarsi šepetys – klasikinis baimės ar grėsmės ženklas. Katė bando atrodyti didesnė. Dažnai matoma kartu su išlenktais nugaros kaulais.
Pritraukta po kūnu – nerimas, paklusnumas arba skausmas. Tokia katė nori pasislėpti.
Kūno kalba ir „Helovino katė”
Visi žinome tą vaizdą – katė su išlenkta nugara, pasišiaušusiu kailiu, prispaudomis ausimis. Tai vadinama piloerekcija – kailis pasisiaušia, kad katė atrodytų didesnė ir pavojingesnė.
Bet čia svarbus kontekstas. Ilgalaikė tokia poza su šnypštimu, atidengtais dantimis ir susiaurėjusiomis akimis reiškia tikrą baimę ar agresiją. Tokios katės geriau neliesti.
Trumpi šoktelėjimai toje pačioje pozoje, bet su išsiplėtusiomis akimis ir laisvais judesiais – tai žaidimas. Katė tiesiog linksminasi, vaidindama pavojingą plėšrūną.
Protėviai mokėjo atskirti – ir tai gelbėjo nuo įkandimų.
Balsai, kurie turi prasmę
Katės nėra tylios – jos turi stebėtinai turtingą balso repertuarą. Mokslininkai suskaičiavo mažiausiai šešiolika skirtingų garsų.
Miaukimas – įdomu tai, kad suaugusios katės beveik nemiaukia viena kitai. Šį garsą jos išvystė specialiai žmonėms. Tai būdas pritraukti mūsų dėmesį.
Murkimas – ne tik pasitenkinimo ženklas. 25–150 Hz dažnio vibracijos gali padėti gydyti audinius ir stiprinti kaulus. Katės murkia ne tik laimingos – kartais ir sergančios, tarsi save gydydamos.
Čirškėjimas – tas keistas garsas, kurį katės leidžia žiūrėdamos pro langą į paukščius. Tai medžioklės instinkto išraiška, galbūt nusivylimas, kad negali pasiekti grobio.
Šnypštimas ir urzgimas – aiškus įspėjimas. Jei katė šnypščia – ji bijo ir gali pulti. Geriausia pasitraukti ir duoti jai erdvės.
Kvapų pasaulis
Žmonės to nemato, bet katės palieka nematomas žinutes visur. Jų skruostuose, smakre, letenose ir uodegos pagrindu yra feromonų liaukos.
Kai katė trina galvą į jūsų kojas – ji ne tik glostosi. Ji palieka savo kvapą, pažymėdama jus kaip „savo”. Tai pasitikėjimo ir priklausymo ženklas.
Letenų įbrėžimai ant baldų – ne tik nagų galandimas. Tarp pirštų esančios liaukos palieka kvapo žymes, žyminčias teritoriją.
Šlapimo purslai – stipriausias teritorijos žymėjimas. Nekastruotos katės taip žymi savo ribas.
Protėviai skaitė šiuos ženklus, kad suprastų, kurios katės „vietinės”, o kurios – praeinančios.
Sveikatos signalai, kurių negalima ignoruoti
Mūsų protėviai stebėjo kates ne tik iš smalsumo – tai buvo praktiška. Sveika katė reiškė mažiau pelių svirne.
Kailio būklė – pirmas sveikatos rodiklis. Sveika katė nuolat prižiūri savo kailį. Jei jis tampa susivėlęs, riebus ar atsiranda plikų plotų – kažkas negerai.
Apetito pokyčiai – rimtas signalas. Katė, nevalganti ilgiau nei 24–48 valandas, rizikuoja susirgti kepenų lipidoze. O godus valgymas kartu su svorio kritimu gali reikšti hipertiroidizmą ar diabetą.
Per didelis laižymasis, paliekantis plikas vietas – dažnai skausmo ar streso požymis.
Pasikeitęs elgesys – slapstymasis, agresija, neįprastas miaukimas – visa tai gali signalizuoti ligą.
Šiuos ženklus verta stebėti ir šiandien. Katės slepia skausmą – tai instinktas, likęs iš laukinių laikų. Bet jei mokate skaityti ženklus – pastebėsite anksčiau.
Tūkstantmečių partnerystė
Katės atėjo į žmonių gyvenimą ne kaip augintiniai – kaip partneriai. Kai senovės žemdirbiai pradėjo kaupti grūdus, atsirado pelės. O paskui jas – katės. Tai buvo abipusiškai naudinga draugystė.
Žmonės, kurie mokėjo skaityti kates – atpažinti sveikus medžiotojus, suprasti jų nuotaikas – turėjo pranašumą. Jų svirnai buvo saugesni, derlius – geriau apsaugotas.
Ši kalba nepasikeitė per tūkstančius metų. Ir jei norite geriau suprasti savo katę – tiesiog stebėkite. Kaip tai darė mūsų protėviai.
