Ką tik išskalbtus rankšluosčius išimate iš mašinos, o jie kvepia… ne šviežumu. Kažkuo drėgnu, pelėsiniu, nemaloniu. Skalbiote dar kartą – tas pats. Dar kartą su daugiau ploviklio – situacija tik pablogėja.
Ši problema pažįstama daugeliui. Ir dauguma bando ją spręsti neteisingai – pilti daugiau ploviklio, naudoti daugiau minkštiklio, pirkti stipriau kvepiančias priemones. Tačiau tai tik maskuoja problemą, o ne ją sprendžia.
Tikroji priežastis slypi dviejose paprastose smulkmenose, kurias daugelis ignoruoja. Ir būtent jas ištaisius, rankšluosčiai vėl kvepės taip, kaip turėtų.
Kodėl rankšluosčiai pradeda dvokti
Pelėsinis kvapas atsiranda dėl dviejų priežasčių, kurios dažnai veikia kartu.
Pirma – ploviklių ir minkštiklių likučiai. Laikui bėgant jie kaupiasi audinio pluoštuose, sukurdami vaškinį sluoksnį. Šis sluoksnis sulaiko drėgmę ir sukuria idealią terpę bakterijoms bei pelėsiams daugintis. Kuo daugiau ploviklio pilate – tuo blogiau.
Antra – netinkamas džiovinimas ir laikymas. Rankšluostis, paliktas sulankstytas ar susuktas dar drėgnas, per kelias valandas tampa bakterijų veisimosi vieta. Ir net gerai išskalbtas rankšluostis pradės dvokti, jei bus laikomas netinkamai.
Gera žinia – abi problemas galima išspręsti namų sąlygomis, be jokių brangių priemonių.
Gilus valymas: actas ir kepimo soda
Norint atsikratyti susikaupusių nuosėdų ir sunaikinti kvapą sukeliančius mikroorganizmus, reikia atlikti gilų valymą. Tam prireiks dviejų ingredientų, kuriuos tikriausiai jau turite virtuvėje: distiliuoto baltojo acto ir kepimo sodos.
Svarbu: šių priemonių negalima maišyti viename cikle – jos neutralizuoja viena kitą ir neveikia.
Pirmas ciklas. Įdėkite rankšluosčius į skalbimo mašiną. Į būgną (ne į ploviklio skyrių) įpilkite 240–480 ml baltojo acto. Ploviklio nenaudokite. Paleiskite karščiausią ir ilgiausią ciklą.
Antras ciklas. Iš karto po pirmojo, be džiovinimo, paleiskite antrą karštą ciklą. Šį kartą vietoj acto įberkite maždaug 120 g (pusę stiklinės) kepimo sodos. Vėlgi – be ploviklio.
Actas ištirpdo ploviklio ir minkštiklio nuosėdas, sunaikina bakterijas. Kepimo soda neutralizuoja likusius kvapus ir suminkština audinius.
Patarimas: neperkraukite mašinos. Rankšluosčiai turi turėti vietos laisvai judėti ir būti tinkamai išskalautai.
Tinkamas džiovinimas – pusė sėkmės
Po gilaus valymo – arba po bet kurio skalbimo – svarbu rankšluosčius tinkamai išdžiovinti.
Džiovyklėje naudokite aukštą temperatūrą ir džiovinkite, kol nelieka jokių vėsių ar drėgnų vietų. Pusiau džiovas rankšluostis – beveik garantuotas būsimo kvapo šaltinis.
Jei džiovinate lauke – saulė yra puikus natūralus dezinfekantas. Ultravioletiniai spinduliai naikina bakterijas ir pelėsius.
Vonios kambaryje po naudojimo rankšluostį visada išskleiskite ant strypo ar kablio. Susuktas ar sulankstytas drėgnas rankšluostis pradės dvokti per kelias valandas. Idealiai jis turėtų išdžiūti per 2–3 valandas.
Laikymas ir aplinka
Išdžiovintus rankšluosčius laikykite sausoje, vėsioje vietoje su geru oro srautu. Venkite uždarų plastikinių maišelių – juose kaupiasi drėgmė.
Jei jūsų vonios kambarys prastai vėdinamas, įjunkite ištraukiamąjį ventiliatorių po dušo arba palikite duris praviras. Ideali santykinis drėgmė – iki 60 procentų. Aukštesnė drėgmė = pelėsių rizika.
Kaip išvengti problemos ateityje
Keletas paprastų įpročių padės išlaikyti rankšluosčius šviežius:
Skalbkite rankšluosčius po maždaug trijų naudojimų. Jei vonios kambaryje labai drėgna – po dviejų.
Nenaudokite per daug ploviklio. Daugiau – nereiškia švariau. Laikykitės gamintojo nurodytų dozių arba net šiek tiek sumažinkite.
Venkite minkštiklių rankšluosčiams. Jie palieka nuosėdas, kurios mažina audinio sugeriamumą ir sukuria terpę bakterijoms.
Periodiškai – kartą per mėnesį ar du – pakartokite gilų valymą su actu ir soda, net jei rankšluosčiai dar nekvepia blogai. Prevencija lengvesnė nei gydymas.
Šios dvi smulkmenos – gilus valymas ir tinkamas džiovinimas – gali atrodyti nereikšmingos. Bet būtent jos lemia, ar jūsų rankšluosčiai kvepės šviežiai, ar primins drėgną rūsį.
