Milijonai europiečių, įpratusių užsakinėti pigias prekes iš Kinijos, netrukus susidurs su nauja realybe. Kiekviena siunta, kad ir kokia maža, turės papildomą kainą. Tai gali iš esmės pakeisti internetinės prekybos įpročius, kurie formavosi daugiau nei dešimtmetį.
Naujoji priemonė taikoma ne tik dideliems užsakymams. Ji palies būtent tuos smulkius pirkinius – telefono dėklus, laidus, aksesuarus, namų smulkmenas – kuriuos daugelis užsako net nesusimąstydami apie kainą. Kas tiksliai keičiasi ir kaip tai paveiks jūsų piniginę?
Naujas mokestis kiekvienai siuntai iš trečiųjų šalių
Nuo 2026 metų liepos Europos Sąjunga įves fiksuotą 3 eurų mokestį visoms siuntoms, atvykstančioms iš ne ES šalių, kurių deklaruota vertė nesiekia 150 eurų. Tai reiškia, kad praktiškai kiekvienas smulkus pirkinys iš Kinijos ar kitų Azijos šalių taps brangesnis.
Mokestis taikomas nepriklausomai nuo siuntos turinio – nesvarbu, ar užsakote drabužį, elektronikos priedą ar žaislą. Svarbu tik vertė ir kilmės šalis. Tai nėra PVM ar muitas – tai atskira fiskalinė priemonė, skirta kompensuoti administracines išlaidas.
Pinigai bus renkami importo metu, o mokėjimą dažniausiai tvarkys platformos arba siuntų tarnybos. Tikėtina, kad daugelis pardavėjų tiesiog pridės šią sumą prie galutinės kainos.
Kodėl ES ryžosi šiam žingsniui
Skaičiai kalba patys už save. Pernai į Europos Sąjungą įvežta apie 4,6 milijardo mažos vertės siuntų – tai reiškia daugiau nei 12 milijonų paketų kasdien. Apie 91 procentas jų atvyko iš Kinijos.
Šis srautas sukėlė rimtų problemų. Muitinės nepajėgia tinkamai patikrinti tokio kiekio siuntų. Pašto operatoriai patiria didžiules išlaidas, tvarkydami smulkius paketus. Saugumo kontrolė tampa formali.
Be to, ES institucijos teigia, kad dabartinė sistema nesąžininga vietiniams pardavėjams. Europos įmonės moka mokesčius, atitinka reguliavimo reikalavimus ir konkuruoja su užsienio tiekėjais, kurie dažnai šių išlaidų neturi. Naujas mokestis turėtų bent iš dalies suvienodinti sąlygas.
Politikos formuotojai taip pat mini ekonominį suverenitetą – priklausomybė nuo vieno regiono tiekėjų kelia strateginių rizikų.
Kurios platformos ir pardavėjai nukentės labiausiai
Didžiausią smūgį pajus platformos, kurių verslo modelis paremtas itin pigių prekių pardavimu tiesiai iš Kinijos. AliExpress, Shein, Temu ir panašūs portalai matys, kad jų konkurencinis pranašumas – ypač žemos kainos – sumažės.
Kai vieno euro prekei pridedamas 3 eurų mokestis, jos kaina iš esmės padvigubėja ar net patrigubėja. Tai kardinaliai keičia ekonominę logiką, dėl kurios vartotojai rinkosi šias platformas.
Nukentės ir daugybė mažų tarpvalstybinių pardavėjų, siuntinėjančių prekes tiesiogiai iš gamyklų. Didelio tūrio, mažos maržos verslo modeliai taps sunkiai įgyvendinami.
ES vidaus pardavėjai, priešingai, gali tikėtis konkurencinės naudos. Kai importuotų prekių kainos pakyla, vietinė produkcija tampa santykinai patrauklesnė.
Kaip pasikeis kasdieniai apsipirkimo įpročiai
Daugelis vartotojų yra įpratę užsakinėti smulkmenas po vieną – prireikė laido, užsakei laidą; patiko dėklas, nusipirkai dėklą. Su nauju mokesčiu tokia strategija tampa ekonomiškai nelogiška.
Vieno euro prekė su 3 eurų mokesčiu, pridėjus siuntimo kainą, gali kainuoti 5–6 eurus. Tuo tarpu vietinis pardavėjas tą patį daiktelį siūlo už 4 eurus su nemokamu pristatymu. Sprendimas tampa akivaizdus.
Tikėtina, kad vartotojai pradės derinti užsakymus – rinkti prekes į krepšelį ir užsakyti vienu kartu, kad mokestis pasidalintų tarp daugiau vienetų. Impulsyvių pirkinių skaičius turėtų sumažėti.
Kainų palyginimo įpročiai irgi pasikeis. Atsiskaitymo metu ar importuojant bus matomas pilnas kainos vaizdas su visais mokesčiais, todėl „pigus” pasiūlymas gali pasirodyti nebe toks patrauklus.
Praktiniai patarimai pirkėjams
Jei mėgstate užsakinėti iš užsienio platformų, keletas strategijų padės sumažinti naujojo mokesčio poveikį.
Pirmiausia – junkite užsakymus. Vietoj kelių atskirų siuntų, sukaupkite reikalingas prekes ir užsakykite kartu. Daugelis platformų leidžia rinktis prekes iš to paties sandėlio, kad jos būtų siunčiamos vienu paketu.
Antra – palyginkite su vietiniais pardavėjais. Kai pridėsite 3 eurų mokestį prie užsienio prekės kainos, gali paaiškėti, kad lietuviška ar europinė alternatyva kainuoja panašiai arba net pigiau, o atvežama greičiau.
Trečia – ieškokite prekių, laikomų ES sandėliuose. Kai kurios platformos jau dabar siūlo prekes, pristatytas į Europos logistikos centrus. Tokioms siuntoms naujas mokestis netaikomas.
Ketvirta – sekite platformų pasiūlymus. Tikėtina, kad didelės prekyvietės reaguos į pokyčius – galbūt siūlys prenumeratas su nemokamu pristatymu ar kitus lojalumo paketus, absorbuojančius mokesčio dalį.
Ką tai reiškia smulkiam verslui
Lietuvos verslininkai, perpardavinėjantys prekes iš Kinijos, turės peržiūrėti savo modelius. Jei anksčiau buvo galima užsakyti dešimtis smulkių siuntų tiesiai klientams, dabar kiekviena jų turės papildomą 3 eurų naštą.
Alternatyva – pereiti prie didmeninių užsakymų į ES sandėlius. Užuot siuntinėjus po vieną prekę iš Kinijos kiekvienam klientui, galima pristatyti didesnę partiją į Lietuvą ir siųsti jau iš čia. Tai reikalauja investicijų į sandėliavimą, bet leidžia išvengti mokesčio kiekvienai siuntai.
Taip pat verta investuoti į automatizuotas muitų deklaracijų sistemas. Kai siuntų srautai sudėtingėja, rankinis tvarkymas tampa per brangus ir lėtas.
Kita vertus, tie, kurie prekiauja vietine produkcija ar europinėmis prekėmis, gali tikėtis augančios paklausos. Konkurencinė aplinka pamažu keičiasi jų naudai.
Ilgalaikės pasekmės rinkai
Ekspertai prognozuoja, kad naujas mokestis paskatins globalių platformų strategijos pokyčius. Tikėtina, kad Shein, Temu ir kiti didieji žaidėjai plės savo sandėlių tinklą Europoje, kad išvengtų mokesčio.
Tai reikštų ir teigiamų pokyčių – greitesnį pristatymą, paprastesnį grąžinimą, geresnę kokybės kontrolę. Tačiau pereinamasis laikotarpis gali užtrukti kelerius metus.
Mažesnės platformos, neturinčios resursų infrastruktūrai Europoje, gali tiesiog pasitraukti iš rinkos arba reikšmingai sumažinti savo pasiūlą. Kai kurios nišinės prekės gali tapti sunkiau prieinamos.
Vartotojų požiūriu, „beveik nemokamo” apsipirkimo era baigiasi. Tačiau tai nebūtinai blogai – skaidresnis kainodara ir sąžiningesnė konkurencija gali ilgainiui pagerinti bendrą pasiūlos kokybę.
