Jūsų šuo sėdi šalia ir staiga uždeda leteną ant jūsų kojos. Arba prisiglaudžia galva prie kelių ir žiūri į akis. Daugelis šeimininkų tokį gestą laiko paprastu meilės ženklu – ir dažnai taip ir yra. Tačiau ne visada.
Šunys bendrauja visu kūnu, ir kiekvienas prisilietimas turi prasmę. Kartais tai tikrai yra „myliu tave”. Kartais – „man reikia dėmesio”. O kartais – signalas, kurio geriau nepraleisti, nes jis gali rodyti problemą.
Keturi pagrindiniai prisilietimo tipai
Prieš interpretuojant šuns gestą, svarbu suprasti kontekstą. Tas pats veiksmas – letena ant jūsų rankos – gali reikšti visiškai skirtingus dalykus, priklausomai nuo situacijos ir kitų kūno kalbos ženklų.
Pirmas tipas: ramus artumas. Šuo tiesiog nori būti šalia. Jis atsipalaidavęs, kvėpuoja lėtai, akys minkštos, raumenys neįtempti. Toks prisilietimas sako: „Man gera su tavimi.” Tai gražiausias ir paprasčiausias variantas – tikras prisirišimo ženklas.
Antras tipas: dėmesio prašymas. Šuo baksnoja letena, stumdosi nosimi, žiūri tiesiai į akis ir laukia reakcijos. Jei gaunama dėmesio – kartoja. Tai išmoktas elgesys: „Kai padarau taip, šeimininkas į mane pažiūri.” Nebūtinai blogai, bet verta stebėti, ar netampa per daug įkyrus.
Trečias tipas: nerimas. Prisilietimas atsargus, galva nuleista, šuo atrodo susirūpinęs. Dažnai taip elgiasi naujoje aplinkoje, per griaustinį ar fejerverkus, pas veterinarą. Jis ieško paguodos ir saugumo. Tokiu atveju geriausia – ramiai būti šalia ir leisti jam pačiam nuspręsti, kada atsitraukti.
Ketvirtas tipas: kontrolė. Štai čia prasideda raudonos vėliavės.
Kai prisilietimas reiškia daugiau nei meilę
Kartais šuo padeda galvą ar leteną ne tam, kad gautų dėmesio, o tam, kad kontroliuotų jūsų judėjimą. Tai subtilu, bet svarbu atpažinti.
Ženklai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį:
- Stiprus, nuolatinis spaudimas kūnu ar galva
- Šuo atsisako pajudėti, kai jūs bandote keltis ar eiti
- Letena ar galva naudojama užblokuoti kelią prie durų, baldų ar kito šeimos nario
- Tiesioginis, fiksuotas žvilgsnis kartu su įtempta laikysena
Toks elgesys skiriasi nuo paprasto prisiglaudimo. Jis dažnai rodo, kad šuo bando paveikti tai, kur jūs einate ar ką darote. Tai gali būti išmoktas įprotis arba gilesnės problemos požymis.
Jei pastebite tokį elgesį reguliariai – verta kreiptis į kinologą ar šunų elgesio specialistą. Ignoruojamas, jis gali stiprėti ir kelti problemų ateityje.
Kaip reaguoti kiekvienu atveju
Ramus artumas: Tiesiog mėgaukitės. Tai yra tai, dėl ko turime šunis – tas tylus ryšys ir buvimas kartu. Galite švelniai paglostyti, galite tiesiog būti šalia.
Dėmesio prašymas: Jei norite sumažinti įkyrų baksnojimą, nereaguokite iš karto. Palaukite, kol šuo nustos, ir tik tada suteikite dėmesio. Dar geriau – išmokykite alternatyvų elgesį, pavyzdžiui, ramų sėdėjimą šalia.
Nerimas: Sumažinkite balso garsumą, būkite ramus ir nuspėjamas. Leiskite šuniui prisiglausti, bet neperkelkite savo nerimo ant jo. Jei situacija kartojasi (pavyzdžiui, kiekvieną audrą), galite pagalvoti apie specialias priemones ar konsultaciją su veterinaru.
Kontrolė: Nutraukite dėmesį ir padidinkite atstumą. Nestiprinkite tokio elgesio. Peradresuokite šunį į neutralią užduotį – „sėdėti”, „vieta”, „eik čia”. Jei elgesys kartojasi, kreipkitės į profesionalą.
Paprastos treniruotės alternatyvos
Jei jūsų šuo per dažnai baksnoja letena ar blokuoja kelią, galite išmokyti alternatyvių būdų gauti tai, ko jis nori – dėmesio, artumo ar prieigos.
„Sėdėti” ramiam dėmesiui. Vietoj bakstelėjimo letena šuo išmoksta ramiai sėdėti šalia ir laukti. Apdovanokite už tai paglostymu ar skanėstu.
„Paliesk” tikslą. Išmokykite šunį liesti jūsų ranką nosimi – tai mandagus būdas paprašyti dėmesio, kurį galite kontroliuoti.
„Laukti” prie slenksčių. Jei šuo blokuoja duris, išmokykite komandą „laukti” ir apdovanokite už pasitraukimą į šoną.
Naudokite mėgstamus skanėstus, būkite nuoseklūs ir kantrūs. Palaipsniui galite pereiti nuo maisto apdovanojimų prie pagyrimo ir glostymo.
Stebėkite visą paveikslą
Vienas prisilietimas dar nieko nereiškia. Svarbu stebėti visą kūno kalbą: uodegos padėtį, ausų laikyseną, akių išraišką, kvėpavimo ritmą. Atsipalaidavęs šuo atrodo kitaip nei įsitempęs ar neramus.
Kontekstas taip pat svarbus. Tas pats gestas namuose, ramią popietę, ir veterinarijos klinikoje, kur pilna kvapų ir garsų, reiškia skirtingus dalykus.
Išmokę skaityti šuns kūno kalbą, geriau suprasite, ko jam reikia. O tai padės ne tik išvengti problemų, bet ir sustiprinti jūsų ryšį. Nes kartais geriausias atsakas į uždėtą leteną – tiesiog būti šalia.
