Jie sekė internetinių patarimų eilutę ir genėjo vaismedžius sausį, tada stebėjo, kaip pumpurai žlunga ir žievė dėmėjasi. Įrodymai ir arboristikos praktika perspėja, kad abrikosai ir persikai praranda kitų metų derliui skirtą medieną, kai genima šaltuoju metu, o vyšnios ir slyvos yra linkusios į lėtai gyjančias žaizdas ir vėžio patekimą. Nebent mediena yra nudžiūvusi ar pavojinga, paprastai protingiau palaukti — ir žinoti, kada bei kaip atlikti korekcinius pjūvius, kai augimas atsinaujina.
Greiti žingsniai, jei sausį netyčia genėjote
Ką reikėtų daryti iš karto po atsitiktinio genėjimo sausį? Nedelsdami įvertinkite pjūvius: užsirašykite augalo rūšį, pjūvio dydį ir vietą vaisinės medienos atžvilgiu.
Pašalinkite tik aiškiai negyvą ar pažeistą medieną; venkite tolesnio retinimo.
Išvalykite įrankius ir dezinfekuokite žaizdas, jei yra bakterinio vėžio rizika.
Atidėkite papildomą genėjimą iki rūšiai tinkamo laiko (pavasario ar vasaros).
Apsaugokite dideles žaizdas nuo perteklinės drėgmės ir tikrinkite kas savaitę, ar nėra išskyrimų, grybų augimo ar nudžiūvimo.
Konservatyvų žaizdų tepalą naudokite tik tuo atveju, jei rekomenduoja vietos žemės ūkio konsultantai.
Užfiksuokite įvykį ir stebėkite pumpurų išsilaikymą bei žydėjimą pavasarį; suplanuokite korekcinį vasaros genėjimą, kad išsaugotumėte vaisius nešančius ūglius ir struktūrinę sveikatą.
4 vaismedžiai, kurių nereikėtų genėti žiemą
Nors daugelis lapuočių medžių toleruoja arba gauna naudos iš žieminio genėjimo, keli įprasti vaismedžiai—ypač kaulavaisiai, tokie kaip abrikosai, vyšnios, trešnės, persikai ir slyvos—žiemą turėtų būti iš esmės neliečiami, nes pjūviai, atlikti ramybės laikotarpiu, pašalina kito sezono vaisinius ūglius, lėtai gyja šaltyje ir padidina jautrumą bakteriniam vėžiui ir grybelinėms infekcijoms.
Abrikosus genėkite praėjus šalnų rizikai; vyšnios ir trešnės teikia pirmenybę vasariniam genėjimui, kad būtų išsaugoti vaisiniai atžalynai; persikų genėjimą atidėkite iki ankstyvojo pavasario ir ribokite pjūvius; slyvas genėkite pavasarį arba lengvai liepos mėnesį.
Ne sezono metu šalinkite tik negyvą, sergančią ar pavojingą medieną; stebėkite žaizdas ir venkite didelių žieminių pjūvių.
Kodėl žieminis genėjimas sugadina abrikosų ir persikų vaisius
Kaulavaisių fiziologija ir sezoniniai augimo modeliai paaiškina, kodėl žieminis genėjimas mažina abrikosų ir persikų derlių. Ramybės laikotarpio kirpimai pašalina vienerių metų ūglius ir praėjusių metų vaisinius ūglius, tiesiogiai sumažindami pumpurų skaičių ir kito sezono derlių. Persikai ir abrikosai veda vaisius ant naujų ūglių; intensyvus pašalinimas skatina stiprų vegetatyvinį atžėlimą, kuris vėlina žydėjimą ir jautrius pumpurus paveikia vėlyvosioms pavasario šalnoms.
Žiemos žaizdos gyja lėtai, didindamos stresą ir oportunistinių infekcijų riziką.
Praktiniai patarimai: atidėkite pagrindinį formavimą iki ankstyvojo pavasario persikams ir iki šalnų rizikos pabaigos abrikosams; ne sezono metu kirpkite tik sausas ar pavojingas šakas, kad išsaugotumėte vaisinius ūglius ir derliaus potencialą.
Kaip žieminis genėjimas sukelia vyšnių ir slyvų ligas: ir kada geriau genėti
Drėgnais, šaltais mėnesiais žieminis genėjimas sukuria įėjimo taškus ir užsitęsusį žaizdų poveikį, kuris žymiai padidina bakterinės vėžės ir grybelinių infekcijų riziką vyšnioms ir slyvoms.
Tyrimai rodo, kad žaizdos žemoje temperatūroje gyja lėtai, leisdamos Pseudomonas syringae ir grybelių sporoms kolonizuoti žievę ir kambį.
Praktinės rekomendacijos pataria vengti ramybės sezono pjūvių, išskyrus akivaizdžiai negyvos medienos pašalinimą.
Vyšnioms ir slyvoms atidėkite genėjimą iki vidurio vasaros, kai audiniai greičiau kompartmentalizuojasi ir vaisinė mediena yra matoma.
Jauni medžiai formuojamai genėjami pavasarį po šalnų rizikos; subrendę medžiai gauna naudos iš lengvo vasarinio retinimo.
Kai ne sezono pjūviai yra neišvengiami, dezinfekuokite įrankius, sumažinkite žaizdos dydį ir atidžiai stebėkite simptomus.
