Artėjant šildymo sezonui daugelis namų savininkų pradeda ruošti malkas. Atrodo paprasta – susipjaustei, sudėjai ir kūreni. Tačiau miškų specialistai įspėja, kad ne visa mediena daro namus šiltesnius. Kai kurios malkos ne tik neduoda šilumos, bet netgi „vagia” ją iš jūsų namų.
Tokia mediena prastai dega, sukuria daug dūmų, užteršia kaminą pavojingu kreozotu ir gali net sumažinti krosnies efektyvumą. Blogiausia tai, kad žmonės dažnai net nesuvokia problemos – tiesiog stebisi, kodėl namuose šalta, nors krosnis kūrenama nuolat. Yra keletas paprastų būdų atpažinti tokias malkas dar prieš įnešant jas į vidų.
Kokios malkos kenkia daugiausiai
Specialistai išskiria kelias medienos kategorijas, kurių reikėtų vengti.
Žalia arba šlapia mediena – dažniausia problema. Vandeniu prisotinta mediena degdama išskaidžia energiją ne šilumai, o vandens garinimui. Rezultatas – daug dūmų, silpna trauka ir greitas kreozoto susidarimas kamino sienelėse. Toks kūrenimas ne tik neefektyvus, bet ir pavojingas.
Dervingos spygliuočių medienos rūšys, tokios kaip pušis ir eglė, stipriai žaižaruoja ir išmeta žarijas. Jos greitai užteršia kaminus suodžiais ir kelia gaisro riziką. Derva degdama taip pat skleidžia nemalonų kvapą ir gali pažeisti krosnies vidų.
Supuvusi ar vabzdžių pažeista mediena dega nelygiai ir trupėja. Ji praradusi tankį, todėl išskiria mažai šilumos. Be to, tokios malkos blogina patalpų oro kokybę – pelėsio sporos ir vabzdžių liekanos patenka į orą.
Chemiškai apdorota mediena – pati pavojingiausia. Dažytos, lakuotos ar impregnuotos lentos degdamos išskiria toksines dujas, kurios kenkia sveikatai. Tokios medienos niekada negalima deginti uždarose patalpose.
Kaip atpažinti blogą malką
Nereikia būti ekspertu, kad pastebėtumėte problemą. Pakanka paprastos apžiūros.
Vizualiniai požymiai: įtrūkęs ar miltų pavidalo paviršius, matomas pelėsis, vabzdžių gręžimo angos ar luobelių lupimasis rodo pūvį arba užsikrėtimą. Blizgančios dervos lašeliai ar dervos kišenės ant praskeltos malkos signalizuoja apie dervą turinčias minkštąsias medienas.
Kvapas: pelėsiškas, rūgštus ar cheminis kvapas rodo pūvį, pelėsį arba apdorotą medieną. Tokias malkas reikėtų atmesti be išlygų.
Svoris ir drėgmė: pakėlę praskeltą gabalą pajusite, ar mediena sunki nuo vandens. Idealiu atveju naudokite drėgmės matuoklį – tinkamai sezonuota mediena turi mažiau nei 20 procentų drėgmės. Visa kita yra per šlapia efektyviam kūrenimui.
Kokias malkas rinktis
Geriausias pasirinkimas – sezonuotos kietmedžio malkos: ąžuolas, uosis, bukas. Šios medienos rūšys turi aukštą tankį, ilgai dega ir išskiria daug šilumos.
Svarbu, kad malkos būtų praskeltos – taip jos greičiau išdžiūsta ir tolygiau dega. Storos, neskeltos kaladės džiūsta labai lėtai ir dažnai lieka drėgnos net po ilgo laikymo.
Pirkdami malkas klauskite pardavėjų konkrečių dalykų: kokia medienos rūšis, kada pjauta, ar malkos skeltos, kaip ir kiek laiko laikytos. Patikimi pardavėjai turėtų gebėti atsakyti į šiuos klausimus.
Teisingas laikymas
Net geriausios malkos gali sugesti, jei laikomos netinkamai.
Malkas dėkite ant pagrindo – padėklų ar lentų – kad nesiliestų su žeme. Tai apsaugos nuo drėgmės iš apačios ir vabzdžių.
Uždenkite viršų stogeliu ar brezentu, bet palikite šonus atvirus ventiliacijai. Visiškai uždengtos malkos negauna oro srauto ir gali supūti.
Laikykitės principo „pirmas įneštas – pirmas išeina” – naudokite seniausias malkas pirmiausia, kad jos nepradėtų gesti.
Idealus džiovinimo laikas – bent šeši mėnesiai vasarą arba metai, jei malkos buvo pjautos rudenį ar žiemą.
Išvada
Ne visos malkos vienodos. Žalia, šlapia, supuvusi, dervinga ar chemiškai apdorota mediena ne tik nesuteikia šilumos, bet ir kenkia sveikatai, teršia kaminą ir didina gaisro riziką. Prieš perkant ar kūreniant verta atlikti paprastą patikrinimą – apžiūrėti, užuosti, pamatuoti drėgmę. Kelios minutės dėmesio gali sutaupyti daug problemų ir pinigų visą šildymo sezoną.
