Dauguma tėvų per dieną vaikui pasako dešimtis pastabų ir nurodymų: „nesimaivyk”, „susitvarkyk”, „nekėlk balso”, „nubėk nusiprausk rankas”. Tai natūralu – mes norime, kad vaikai augtų mandagūs ir atsakingi. Tačiau ar kada suskaičiavote, kiek kartų per dieną pasakote ką nors teigiamo?
Viena tėvystės konsultantė iš JAV pateikė skaičių, kuris sukėlė tikrą audrą socialiniuose tinkluose. Jos patarimas daugeliui atrodė absurdiškas, kitiems – genialus. Šis virusinis raginimas privertė tūkstančius tėvų permąstyti savo bendravimą su vaikais.
Skaičius, kuris šokiravo internautus
Daktarė Chelsey Hauge-Zavaleta pasiūlė tėvams tikslą – pagirti vaiką 462 kartus per dieną. Taip, beveik penkis šimtus kartų. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo neįmanoma, gal net juokinga. Kaip galima tiek kartų per dieną ištarti ką nors gero?
Svarbu suprasti kontekstą. Šis skaičius nėra kilęs iš mokslinio tyrimo ir nėra privaloma norma. Tai provokuojantis tikslas, skirtas parodyti, koks didžiulis atotrūkis egzistuoja tarp kritikos ir pagyrimo mūsų kasdienėje komunikacijoje su vaikais.
Tyrimai rodo, kad vaikai – ypač tie, kurie turi dėmesio, hiperaktyvumo ar kitų raidos ypatumų – gauna neproporcingai daug neigiamo grįžtamojo ryšio. Jiems nuolat sakoma, ko nedaryti, bet retai pasakoma, ką jie daro gerai.
Ką iš tiesų sako mokslas
Nėra nė vieno recenzuoto tyrimo, kuris įpareigotų būtent 462 pagyrimų skaičių. Tačiau elgesio mokslai vieningai patvirtina: dažnas, konkretus ir greitas pagyrimas keičia vaiko elgesį.
De Montfort universiteto programa „Penki pagyrimai per dieną” parodė, kad net nedidelis pagyrimo padažninimas per kelias savaites sumažina vaikų elgesio problemas ir pagerina dėmesį. Kai kurie ekspertai siūlo siekti maždaug šimto prasmingų komentarų per dieną – tai jau realistiškesnis tikslas.
Svarbiausia ne pats skaičius, o pagyrimo kokybė: jis turi būti konkretus, pateiktas iš karto ir šiltas. „Šaunuolis” – per abstraktu. „Tu padėjai lėkštę į kriauklę – puiku!” – tai jau veikia.
Sporto komentatoriaus technika
Kaip pasiekti didelį pagyrimo kiekį neprarandant nuoširdumo? Specialistai siūlo „sporto komentatoriaus” metodą. Įsivaizduokite, kad komentuojate vaiko veiksmus kaip sporto rungtynių komentatorius – nuolat, bet neutraliai ir pozityviai.
„Dabar tu imiesi piešti. Pasirenki mėlyną spalvą. Pradedi nuo kampo. Labai kruopščiai!” Tokie trumpi aprašomieji sakiniai nėra pompastiški komplimentai, bet jie parodo vaikui, kad jį matote ir vertinate jo veiksmus.
Ši technika ypač veiksminga derinama su PRIDE įgūdžiais: pagyrimas, atspindėjimas (pakartojate vaiko žodžius), imitavimas, apibūdinimas ir mėgavimasis bendra veikla.
Kodėl neuroįvairiems vaikams reikia daugiau
Vaikams su autizmo spektro sutrikimu, ADHD ar kitomis raidos ypatumais dažnas pagyrimas yra ne prabanga, o būtinybė. Jie kasdien gauna kur kas daugiau kritikos nei bendraamžiai – ir mokykloje, ir namuose, ir viešose erdvėse.
Specialistai rekomenduoja dramatiškai padidinti teigiamo grįžtamojo ryšio kiekį tokiems vaikams. Aukšto dažnio pagyrimas gali sustiprinti norimus elgesio modelius ir sumažinti reaktyvius atsakus.
Skaičius 462 čia veikia kaip iliustracija reikalingo masto – net jei nepasieksite jo tiksliai, pats bandymas ženkliai pakeis jūsų bendravimo dinamiką.
Kaip nepavirsti robotišku
Didžiausia baimė – pagyrimai atrodys dirbtini ir vaikai nustos jais tikėti. Tai pagrįstas nuogąstavimas. Štai keletas principų, kaip to išvengti.
Girkite pastangas, ne rezultatą. Vietoj „Koks gražus piešinys!” sakykite „Tu labai stengiaisi ir naudojai daug skirtingų spalvų.” Tai skatina augimo mąstymą.
Būkite konkretūs. Trumpi mikro-komentarai, paskirstyti per dieną, veikia geriau nei reti dideli komplimentai.
Naudokite „netyčia išgirstą” pagyrimą. Kai vaikas girdi, kaip jį giriate kalbėdami su kitu suaugusiuoju, tai daro ypač stiprų įspūdį ir atrodo natūraliau.
Kai pagyra neveikia
Kartais net geri ketinimai atsimuša. Per daug abstraktūs, per dažni ar su įgimtomis savybėmis susieti pagyrimai gali mažinti patikimumą ir net kenkti vidinei motyvacijai.
Jei vaikas į pagyrimą reaguoja skeptiškai arba ignoruoja – peržiūrėkite savo formuluotes. Grįžkite prie konkretumo ir pastangų akcentavimo.
Pataisymai irgi būtini. Svarbu atskirti elgesį nuo tapatybės: „Muštis neleidžiama” yra taisyklė apie veiksmą, ne apie vaiką. Po pataisymo ieškokite artimiausios progos pagirti – tai atkuria ryšį.
Nuo ko pradėti
Jei 462 kartai atrodo neįveikiami, pradėkite nuo septynių dienų plano. Pirmą dieną tikslas – penki pagyrimo sakiniai, orientuoti į pastangas. Antrą – pridėkite „sporto komentatoriaus” komentavimą bent vienai veiklai. Trečią – įveskite vieną ramų pataisymo scenarijų.
Kiekvieną dieną stebėkite, kaip keičiasi vaiko reakcijos. Greičiausiai pastebėsite, kad jūsų santykiai darosi šiltesni, o konfliktų mažėja. Ne todėl, kad pasiekėte konkretų skaičių, o todėl, kad pakeitėte bendravimo proporcijas.
Galbūt 462 ir yra perdėtas skaičius. Bet jei jis privertė jus susimąstyti – savo darbą jis jau atliko.
