Metų pabaiga versle turi keistą savybę. Ji ateina visada, bet vis tiek užklumpa. Vieną savaitę darai darbus, spaudi projektus, gaudai klientus, o kitą jau sėdi su klausimu: ar tikrai viskas suvestą, ar kur nors neliko „mažo“ neatitikimo, kuris sausį taps dideliu galvos skausmu.
Pelno mokestis dažniausiai nebūna problema tiems, kas uždirba. Problema atsiranda tada, kai skaičiai susipainioja, dokumentai pasimeta, o sprendimai atidedami iki paskutinės dienos. Tada net tvarkingas žmogus pradeda nervintis, nes nebeaišku, ko trūksta.
Kur metų gale dažniausiai pradeda braškėti tvarka
Daug kas galvoja, kad metų uždarymas yra buhalterio darbas. Realybėje tai yra komandos darbas, net jei komanda susideda iš tavęs ir vieno žmogaus, kuris veda apskaitą. Vadovas žino, kas buvo iš tiesų, o dokumentai turi tai patvirtinti.
Dažniausiai problemos atsiranda ten, kur sprendimas buvo greitas, o įrodymas liko „vėliau“. Viena sąskaita neįkelta, vienas mokėjimas be aiškios paskirties, vienas pirkimas kortele, kuriam niekas neranda paaiškinimo. Ir tada prasideda tas tylus jausmas, kad tu lyg ir dirbai daug, bet dabar reikia dar kartą viską perrinkti.
Ką verta susitvarkyti prieš uždarymą, kad miegotum ramiau
Čia nereikia stebuklų. Reikia paprastų veiksmų, kuriuos galima padaryti per kelis vakarus, jei elgiesi nuosekliai. Pirmiausia atsisėsk ir pasižiūrėk į metus kaip į istoriją: ką pirkai, ką pardavei, kur investavai, kur buvo vienkartiniai sprendimai.
Tada susidėk aiškų sąrašą, ką patikrinti. Porą sakinių prieš sąrašą pasakysiu atvirai: žmonės dažniausiai susipainioja ne dėl didelių sumų, o dėl smulkmenų, kurios kartojasi.
- Ar visos išlaidos turi dokumentus ir aiškų ryšį su veikla
- Ar visos pardavimo sąskaitos išrašytos, o ne „dar išrašysiu rytoj“
- Ar mokėjimuose aišku, už ką buvo mokėta, kad nereikėtų spėlioti
- Ar grąžinimai, nuolaidos, korekcijos suvestos tvarkingai, o ne paliktos pokalbiuose
- Ar metų pabaigos likučiai atitinka realybę, kad skaičiai nesipyktų tarpusavy
Šitas sąrašas atrodo paprastas, bet jis dažnai išgelbsti nuo situacijos, kai sausį tenka perskaičiuoti pusę metų.
„Čia mano pinigai“ ir „čia įmonės pinigai“: vieta, kur daug kas susipainioja
Metų gale labai išryškėja vienas dalykas: kai vadovas per metus daug ką apmoka „kaip papuola“, vėliau sunku atskirti, kas buvo įmonės poreikis, o kas asmeninis patogumas. Ir net jeigu viskas buvo pirkta sąžiningai, be dokumentų tai atrodo miglotai.
Jeigu nori mažiau nervų, verta vieną kartą susitarti su savimi: įmonės išlaidos turi turėti aiškų paaiškinimą. Ne gražų, ne ilgą, tiesiog aiškų. Kai paaiškinimas aiškus, buhalteris dirba greičiau, o tu negauni keistų klausimų penktadienį vakare.
Metų pabaiga yra gera proga pasidaryti „greitą auditą“ sau
Aš mėgstu vieną paprastą pratimą. Atsidarai kalendorių ir perbėgi per metus mėnesiais: kas vyko, kokie buvo dideli pirkimai, kokie projektai, kokie netikėti sprendimai. Tada pasižiūri į sąskaitas ir matai, ar jos pasako tą pačią istoriją.
Kai istorija nesutampa, rasi vietas, kur verta sutvarkyti. Kartais tai būna viena sąskaita, kartais visa serija smulkių mokėjimų, kurie neturi „etiketės“. Ir geriau tai padaryti prieš metų uždarymą, o ne po jo, nes po jo viskas erzina labiau.
Kada verta kviestis pagalbą, o ne bandyti išsikapstyti vienam
Jeigu metų pabaiga tau kasmet kelia stresą, tai signalas, kad problema ne mokesčiuose. Problema tvarkoje. Tvarką galima pasidaryti pačiam, bet kartais greičiau yra pasikviesti žmogų, kuris mato iš šono ir pasako: „čia sutvarkom per valandą, o čia palikom riziką“.
Tuomet pelno mokestis pasidaro paprastesnis, nes tu matai skaičius ir supranti, kodėl jie tokie. Be spėlionių, be vėlyvų taisymų, be jausmo, kad kažkas tuoj iššoks iš už kampo.
Metų uždarymas gali būti ramus. Rimtai. Jei pradėsi dabar, po truputį, o ne paskutinę savaitę. Ir kai ateis sausis, vietoj panikos turėsi vieną paprastą dalyką: aiškumą.
