Tą žiemą vėl radau pusę svogūnų sudaigėjusius, o česnakai atrodė lyg ruošiami sodinti. Pykau ant savęs, nes juk pirkau geriausius, iš ūkininko, bet rezultatas tas pats – iki pavasario lieka vos trečdalis.
Kaimynė Aldona, kuriai jau virš septyniasdešimties, kartą užėjo pasiskolinti miltų ir pamatė mano svogūnų „kapinyną” ant palangės. Jos reakcija mane sustabdė.
„Tai tu juos šalia bulvių laikai? Ir dar šiltoj virtuvėj?” – ji net rankomis suplojo. „Mano mama mane būtų per nagus sudrožusi už tokį dalyką. Eik, parodysiu, kaip reikia.”
Trys klaidos, kurias dariau net nesusimąstydamas
Paaiškėjo, kad beveik viskas, ką dariau, buvo blogai. Pirmiausia – vieta. Laikiau svogūnus ir česnakus virtuvėje, šalia viryklės, kur šilta ir patogu paimti. Aldona paaiškino, kad būtent šiluma skatina daigėjimą, o drėgmė – puvimą.
Antra klaida – plastikiniai maišeliai. Atrodė logiška – švarūs, patogūs. Bet jie sulaiko drėgmę ir kondensatą, svogūnai tiesiog „dūsta”.
Trečia – laikiau viską kartu su bulvėmis. Pasirodo, bulvės išskiria drėgmę ir etiileną, kuris pagreitina daigėjimą. Tai buvo lyg padėti laikrodį šalia magneto ir stebėtis, kodėl rodo ne tą laiką.
Ką Aldona daro kitaip jau keturiasdešimt metų
Jos rūsyje pamačiau tai, kas atrodė kaip senovinis ritualas. Svogūnai ir česnakai kabojo surišti į kasas, o dalis gulėjo mediniuose pintinėse – visa tai tamsoje, vėsioje patalpoje, kur temperatūra visada apie 2–5 laipsniai.
„Svarbiausia – odelės turi būti popierinės, kakleliai visiškai sausi,” – aiškino ji. „Jei bent vienas minkštas ar drėgnas – išmeski, nes užkrės visus kitus.”
Aldona naudoja dar vieną gudrybę – medžio pelenus. Pabersto nedidelį kiekį ant pintinės dugno. Pelenai sugeria perteklinę drėgmę geriau nei bet kokia chemija.
Po šešių mėnesių rezultatas mane pribloškė
Pirmą kartą gyvenime išlaikiau svogūnus iki pat birželio. Šeši mėnesiai – ir jie vis dar kieti, be jokių daigų. Česnakai lygiai tokie pat.
Viskas, ką tereikėjo padaryti: perkelti į vėsų rūsį, sudėti į tinklinius maišelius arba medines dėžes, laikyti atskirai nuo bulvių ir kartą per mėnesį patikrinti, ar neatsirado minkštų egzempliorių.
Jokių sudėtingų technologijų, jokių specialių įrenginių. Tik senosios kartos žinios, kurias mes kažkodėl pamiršome.
Viena klaida, kuri sugadina viską
Jei svogūnai jau pradėjo daigyti – neverta jų laikyti toliau. Galima suvartoti iš karto, bet ilgai jie neišsilaikys. Aldona sako, kad tokius ji iš karto deda į maistą arba šaldo supjaustytus.
Šaldyti sveikus svogūnus ar česnakus – prastas sprendimas. Tekstūra sugenda, skonis keičiasi. Bet jei nulupote ir supjaustėte – tuomet šaldymas veikia puikiai.
Dar vienas dalykas, kurį supratau per vėlai: sezoniniai patikrinimai būtini. Kai lauke atšyla, svogūnai jaučia temperatūros pokyčius net rūsyje. Pavasarį tikrinti reikia dažniau.
Dabar kiekvieną rudenį, kai parsinešu šviežius svogūnus iš turgaus, pirma pagalvoju apie Aldoną. Jos paprastos taisyklės sutaupo ir pinigų, ir nervų. O svarbiausia – daugiau niekada neišmetu pusės derliaus vien todėl, kad nežinojau vieno paprasto dalyko.
